ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.

Chef2 Food House, bandomas kritikas bando restoraną

Chef2 Food House, A. Jakšto g. 7, Vilnius

2015 - 05 - 10
Chef2 House iš lauko kaip bet kuris namas Jakšto gatvėje

Laikraštis, kurį vadinu savo laikraščiu (pavyduolių pykčiui), „Lietuvos rytas“, nusprendė pažiūrėti, kaip aš vertinu restoranus (netrukus bus apie tai šeštadienio numeryje, sekite, prašom, spaudą). Kodėl man jo nevadinti savu? Nesu jo savininkas, tačiau juk daugelis sako apie gyvenamąją vietą „mano miestas“, nors ir neturi nuosavybės dokumentų visiems miesto pastatams, aikštėms ir parkams. Taigi, mano laikraštis norėjo pažiūrėti, kaip čia viskas vyksta, atsiuntė korespondentę ir fotografą, ir, šiek tiek pabauginę personalą, pasodino mane prie lango.

Kartu atėjo fotografas Ramūnas Danisevičius, mano draugas ir gerasis angelas

Ne, tikrai neliepė ruošti nieko išskirtinio, net nesakė, kas ateis, bet pasakyk žmogui, kad ateis fotografas į jų įstaigą, ir visiems prasideda nevalingas žegnojimasis. Nuo seno lietuvis bijo žmogaus su kamera. Atsimenu, kai man buvo kokie penkeri, aš išeidavau į gatvę prie namų Kaune ir, pasiėmęs kažkokią įrangą nuo palėpės, apsimesdavau, kad matuoju automobilių greitį. Ir ką jūs galvojate – automobiliai pristabdydavo. Nežinau, kodėl papasakojau šią istoriją. Tačiau jums nepakenks žinoti.

Matyti atvira virtuvė

Tai štai, neseniai atsidaręs Vilniaus centre, Jakšto gatvėje, restoranas keistu pavadinimu „Chef2 Food House“ išmušė savo fantazija saugiklius net man – aš maniau, kad garsaus šefo Deivydo Praspaliausko „Bistro1dublis“ jau buvo toks pavadinimas, kurio niekas negali prisiminti ir, juo labiau, užrašyti, ir kad jau keistesnio nebus. Būna, pasirodo. Na, kitas žingsnis jau bus toks, kad pavadinime bus vien nepažįstamos kalbos nežinomos raidės, keli skaitymenys ir šypsniukas, bet kol kas turim šitą pavadinimų čempioną. Aš nieko nesakau. Aš tiesiog sakau, kad reikia žinoti, kur sustoti, man taip atrodo.

Lankytojai valgo dienos pietus

Atėjome per pietus, ir pietų metu čia tik dienos pietūs – na, nieko baisaus, toks jau yra biuro darbininkų metas. Esu kalbėjęs iš aukšto apie dienos pietus, dabar taip jau nebekalbėčiau: žmonėms reikia valgyti, ir valgyti greitai, ir negali kasdien pietums išleisti penkiasdešimties eurų, nes nelabai kas iš atlyginimo liks, ypač jei ne vieną šampano taurę užsisakysi.

Valgiaraštis paprastas, kaip Dievas liepė

Valgiaraštis paprastas: pagrindinis patiekalas €5, du patiekalai – €6, ir trijų patiekalų pietūs – €7. Jei jums, kaip ir man, atrodo: ką galima padaryti iš trijų patiekalų už septynis eurus (viename mano pamėgtame restorane vien sriubos dubenėlis kainuoja aštuonis), pristabdykite nuostabą, nes Vilniuje pilna kavinių, siūlančių dienos pietus už €3 – €4, ir ten, na, aš nežinau, kaip ten ir ką gamina. Todėl septyni eurai dar yra neblogai, pažiūrėsime, ką jie padarys už juos. Juo labiau, kad, daugelio skaitytojų įsitikinimu, bet kurio patiekalo savikaina yra penkiasdešimt eurocentų. Apie jų įsitikinimus aš žinau, nes skaitau komentarus, kuriuose jie man taip pat praneša, kad esu maitinamas nemokamai. Aš vis bandydavau išeiti nemokėjęs, mojuodamas išspausdintais ant popieriaus komentarais („visi žino, kad valgau nemokamai“, sakydavau), bet viskas baigdavosi tuo, kad iškviesdavo policiją ir tekdavo susimokėti. Nėra lengvas profesionalaus kritiko gyvenimas.

Salotytės dienos pietukuose

Pirmasis patiekalos – salotos: viskas labai šviežia, tačiau nenustebina, net ir burokėliai, supjaustyti kubeliais, nesusmulkina ir nesupjausto mano širdies. Užtat salotose pasislėpusios marinuota skumbrė (puiki) ir sūdyta lašiša (irgi labai gera) laukia, kaip siurprizai ir atlygis už tai, kad triauškiau lapus. Gera proga papasakoti pašnekovams, kad vaikystėje buvau kaip visi vaikai, valgydavau kaip visi, ir nemėgdavau daržovių. Tikriausiai širdyje vis dar esu šiek tiek vaikas, nes, kaip visi mažyliai, visada renkuosi kepsnį, alaus bokalą ir desertui dvigubą porciją viskio. Daržovės man tik antroje vietoje.

Kreminė špinatų sriuba kaip meno kūrinys

Kreminė špinatų sriuba pasirodo visiškai ne dienos pietų kokybės: tai tikrai restoraninis patiekalas. Spalva ryški, kaip tik ką nudažyta tvora mano gimtajame Žaliakalnyje, ir lėkštės viduryje grūdėtosios varškės gumuliukai atrodo egzotiškai ir rafinuotai. Ir varškės tekstūra burnoje maloniai kontrastuoja su kreminės sriubos glotnumu. Neprisimenu, ką tada pasakojau mane stebėjusiai žurnalistei. Gal tylomis šlamščiau. Puiku.

Vištienos suktinukas, kaip Cumberland sausages

Pagrindinis patiekalas buvo vištienos suktinuko riekelės su morkų muslinu (o iš spalvos maniau, kad gal tai moliūgai) ir grikių kruopainiu (neklauskit manęs, ar taisyklingas šis žodis, aš manau, kad jei įrašytas valgiaraštyje, jis yra tinkamas). Vištiena atrodo, kaip mažytės į spiralę susuktos dešrytės – prisiminiau, liūdnai dūsaudamas, savo ankstesnį gyvenimą Anglijoje ir ten mėgtas „Cumberland sausages“, nubraukiau šykščią vyrišką ašarą: kaip gera buvo civilizuotoje, pažangioje šalyje, kur pinigai liejosi upeliu ir nereikėdavo rašyti užsakytų straipsnių, kad sukrapštyčiau kelias monetas maistui ir šildymui. Gaila, kad išprašė mane iš ten. Na, bet kaip išėjo, taip išėjo. Dabar valgau tą vištieną ir vėl galvoju, kad visai nebloga. Tikrai nebloga. Nepavadinčiau patiekalo išskirtiniu, bet vis sau primenu: septyni eurai už visus pietus, Andriau, čia kaina kaip pusė kokteilio.

Garsus vyras dar gavo ir komplimentinio desertuko

Galiausiai dar pavaišina mažyčiu desertu (šaukštelis ledų su saldžiu kremu, sako, čia duoda visiems, ne tik žinomam vyrui ir pripažintam apžvalgininkui), ir tada suprantu, kad tikriausiai kas nors finansiškai remia šį restoraną. Kaip jie tai daro už septynis eurus, aš nesuprasiu. Ir dar gerti duoda kompoto.

Dviese sumokėjome 12 eurų ir dar palikau arbatpinigių (dviese, nes fotografas Ramūnas Danisevičius gėrė tik kavą). Maistas gal ir nebuvo stebuklingas, tačiau už tokią mažą sumą tai jau kažkokia magija. Aš gal nueisiu ir vėl, tik tam, kad įsitikinčiau, kad jie gali tai padaryti kiekvieną dieną. Keturios žąsys iš penkių.

 

Chef2 Food House, A. Jakšto g. 7, Vilnius. Tel. +370 620 67306. Facebook profilis.

Pirmadieniais ir antradieniais – nuo 11:00 iki 16:00. Nuo trečiadienio iki penktadienio – nuo 11:00 iki 16:00 ir nuo 18:00 iki 22:00. Šeštadieniais nuo 13:00 iki 22:00.



Diskusija
2015-05-10 16:04

nes fotografas Ramūnas Danisevičius gėrė tik kavą. :)

Parašykite komentarą