Drama Burger: upgrades atsitinka. Upgrade!


2014 - 08 - 05
Čia šiais laikais toks Užkalnio burgeris yra restorane

ŠIS RESTORANAS DABAR GAUNA NAUJĄ ĮVERTINIMĄ.

Ne, ne dėl to, kad pradėjo gaminti ir visą 2014 rugpjūtį gamins Užkalnio burgerį (23 Lt) – du paplotėliai jautienos, mėlynasis cibulis, BBQ sauce, no tomato no cheese. Mano asmeninis receptas.

Buvau ten kelis kartus pastaruoju metu, ir klaidos iš praeities yra ištaisytos. Na, man atrodo, tikrai visos klaidos ištaisytos. Greitis, dėmesys, įrankiai, šiltos bandelės.

Ir jų briošinės bandelės yra the best thing, tikrai.

Dar pakaštavojome vištienos burgerį (21 Lt) ir tas buvo super irgi. Limonadas (5 Lt) dabar jau nebe toks saldus, viskas vietoj.

Štai tikrai yra 100.00 Lt billas, exactly, no kidding. Wow.

O dar kadangi ten išėjo taip, kad pirmą kartą (ir turbūt paskutinį, nes litą tuoj panaikins) išėjo trijų žmonių čekis EXACTLY 100.00 Lt (plius labai patogiai Darius ir Girėnas arbatpinigių), tai manau irgi verta paminėti.

Priedo ten dar ir savaitgalio pusryčiai dabar yra, ir pusrytinis burgeris (yay!), ir dar jie pradėjo daryti absoliučiai fainus pastrami sandwiches (daugiau apie tai gal artimiausiu metu, čia atskira tema), tai žiūrėkit kaip išeina. Aš pavarčiau ir taip, ir kitaip, ir man pačiam nefaina, kad tas restoranas neturi penkių žąsų like it should, pagal tą kriterijų, kad restoranas yra Vilniui toks dalykas, kurio labai stigtų, jei jo neliktų. Pagal tą kriterijų aš duodu kai kuriems restoranams penkias žąsis.

Žinoma, čia bus prietrankų, kurie pradės rašyti, kad štai Užkalnis susidraugavo su restoranu, ten jiems net burgerį sukūrė, ir štai geras įvertinimas, ir jums prašom korupcija. Tai aš visiems jums linkiu užsivartyt grabais, here and now. Visus smartass komentarus šia tema aš ištrinsiu, o jų autorius išbaninsiu. O kas man? Aš žinau, kad rašau kaip man atrodo ir niekas manęs nenuperka.

Ai ir dar. Druskos Namai, attention-seeking freaks, aš jums turiu pranešimą. Man pa barabanu, kiek jūs bruksitės įvairiausiais būdais ir inkšite. Aš pas jus nebūsiu niekada, ir rašymų apie jus nebus. Jūsų savininkas rovėsi, rovėsi, ir užsirovė. Jūs esat ten pat, kur ir Kristupas Baublys su savo lipdukais (tas nors publicity pasidarė), ir kur Piccolo Canopi su savo rašteliais ant langų ir kur yra tas whatever itališkas kažkoks Oze restoranas ar tai picerija, kur jūsų žmonės floodina paštą ir galvoja, kad išsiverks recenziją – jūs visi esate už borto, ir jeigu jums nuo to neskauda, tai ir labai gerai. Tai čia naudojantis proga toks informacinis pranešimas. Bye tuo tarpu.

Drama Burger, penkios žąsys iš penkių.

Istorinė apžvalga apie juos iš anksčiau yra žemiau.

— — —

 

Aš turiu sudėtingą santykį su mėsainiais, arba burgeriais (pastarasis žodis nėra blogas, tik be reikalo kartais keičiamas į neva lietuviškesnį, bet pats patiekalas nėra lietuviškas, tai nieko baisaus, jei jis bus pavadintas užsienietiškai). Jie kažkuo panašūs į mane, aš panašus į juos: supranti, kad negerai, supranti, kad nesveika, supranti, kad nereikėtų, bet dažnas nevalioja atsispirti. Turiu omenyje mano rašymus.

Burgerius pamilau jau seniai, pirmą kartą dar labai jaunas būdamas nuvykęs į Helsinkį. Su bičiuliu naktį ėjome per barus, ir aš vis nusipirkdavau užkąsti. „Kiek tu gali jų valgyti?“, nusipirkus ketvirtąjį, klausė mano draugas, vardu Vytautas (jis tada vadinosi „Vycka Bomberis“, bet tai jau tolima praeitis). Tai man buvo dievų maistas, tikrieji Vakarai, kur troškau gyventi ir siurbti į save visas jų vertybes ir puošmenas.

Paskui valgiau mėsainius visame pasaulyje, gal net kiek pernelyg entuziastingai, rašiau apie juos savo knygose, dainavau pagyras kepamai ant grotelių mėsai ir varvantiems taukams, kai, užtiškę ant žarijų, jie išsisklaido kvapniu dūmu. Dar vėliau, užsiėmus sportu ir susirūpinus svoriu, už kiekvieną jų teko atidirbti. Elgesys turi pasekmes, tebūnie mums tai visiems pamoka.

Nors mėsainių šiais laikais beveik nebevalgau, daugelio skaitytojų sąmonėje tebesu su jais siejamas, ypač kai kas nors geidžia mane pažeminti ir išjuokti. Ne veltui: burgeris yra amerikietiško maisto simbolis, jo šventasis patiekalas, ir nekenčiantys Amerikos privalomai laiko jį šėtono maistu, o jo valgytojus – tais, kas su velniu ne tik eina obuoliauti, bet ir sėdasi su juo vakarienės. Tebūnie.

Atvira virtuvė ir labai modernus interjeras

Drama Burger, išmaniai (tačiau nepaaiškinamai) pavadintas naujas ir greitai tapęs madingu restoranas vidurinėje, pačioje nykiausioje Gedimino prospekto dalyje prie Lukiškių aikštės, vaišina burgeriais. Mėsainiai yra beveik ir viskas, ką jie siūlo. Interjeras – beveik skausmingai modernus, vien juoda ir balta, ant baltų sienų – juodi piešiniai kažkokių pasakų siužetais maloniai priminė Nykštuko kavinę (ten, kur dabar restoranas Lauro Lapas). Paprasti, bet nepigūs, baldai, atvira virtuvė, lakoniški meniu  – sakyčiau, pažįstamas vakarietiškos įstaigos, parduodančios „prabangius mėsainius“ („gourmet burger“, arba „designer burger“), variantas. JAV ir Vakarų Europoje tokie restoranai, pakylėję burgerį nuo greito maisto iki patiekalo (ir kilstelėję jo kainą nuo kelių monetų kišenėje iki keliolikos dolerių), pasidarė populiarūs prieš maždaug dešimtmetį, o Lietuvoje tai vis dar naujovė.

Rankšluostis vietoje servetėlių, jei jį gausite.

Egzotiškai atrodo popierinio rankšluosčio rulonas vietoje servetėlių – jei jį gausite. Mums atnešė, kai priminėme. Kiti išvis negavo ir turėjo ieškoti servetėlių, užsilikusių kišenėse ir krepšiuose iš kelionių į kitus restoranus ir kavines (disciplinuotas valgytojas visada turi kišenėse servetėlių, kaip tik tokiems atvejams).

Užkandžių neužsisakome (na, skrandžiai juk ne guminiai), bet pavadinimai nenuobodūs: „gruzdinti brokoliai su čederio padažu“, „žaliųjų žirnelių spurgos ir jogurtas su kuminais“, „keptos jautienos kaulų smegenys su svogūnų ir česnakų padažu bei juoda duona“ (visi po 12 Lt) – reikės pabandyti kada kitą kartą.

Klasikinis mėsainis, kuriuo vaišinosi kolega.

Pagrindiniame meniu – septynių rūšių burgeriai, tai mes tuojau prie jų ir puolame. Kolega vaišinasi klasikiniu jautienos burgeriu (22 Lt) – ten dar šoninė, pomidorai, salotos, karamelizuoti svogūnai (su vanile!), agurkėliai ir harissa majonezas (čia toks gardintas aitriųjų pipirų mišiniu). Už bulves ir padažą prie jų reikia mokėti atskirai.

Na, ir kaip? Kolega patenkintas, sako, sudėtinės dalys puikiai jaučiasi kiekviena atskirai, nesusimaišo į košę – žiūrint į jį, atrodo, kad su užduotimi tvarkosi puikiai. Jis prašė vidutiniškai kepto mėsainio paplotėlio, tokį jam ir atnešė.

Manęs neklausė, kokio mėsainio norėsiu (gal moka skaityti mintis?), tačiau vis tiek gavau tokį variantą, kuris man labiausiai prie širdies – raudoną viduje, vos apkepusį. Gal pamiršo paklausti? Sako, kažkur meniu apie tai informuoja. Galbūt. Burgerio užsakymas – ne paskolos sutartis, neskaitysiu viso teksto išsamiai.

Ponų mėsainis, pats brangiausias. Tokį ir rinkomės!

Eksperimento tvarka (o ne todėl, kad būčiau koks išponėjęs), aš pasirinkau gurmaniškąjį burgerį, kur širdį jautresniam lankytojui sustabdys ne riebalai ir ne cholesterolis, bet nejuokinga kaina: 34 Lt. Užsisakęs dar saldžiųjų bulvyčių, batatų (7 Lt) ir chipotle (rūkytos aitriosios halapos paprikos, dar vadinamos jalapeño, skonio) majonezo prie jų (3 Lt), gavau turbūt brangiausią Vilniaus miesto mėsainio rinkinuką. Ne, būtų dar brangesnis, jei vietoje to majonezo imčiau kečupą su trumais (6 Lt).

Mano burgeryje kapota jautiena ir antiena (jei ne meniu, tikrai pats nebūčiau supratęs), svogūnai, agurkėliai, čederis su trumais (Dieve mano, dar reikėtų aukso dulkių, ir aš būčiau visai laimingas!) ir majonezas. Na, ir ką? Man skanu.

Mėsainis mano atveju laiko formą (ne visi valgytojai pritaria – bet galbūt čia kaip kam pavyksta), nors jokių peilių ir šakučių neduoda, ir čia pasirinkimo nėra, tenka valgyti rankomis ir nevaidinti pasipūtusio katino. Tai patinka toli gražu ne kiekvienam (ypač tiems, kas negavo servetėlių): švariai ir tvarkingai valgyti labai sunku. Nesivilkite geriausio kostiumo.

Mus nudžiugino savos gamybos brioche bandelė: tai palyginti nauja mada, kai mėsainis suvožiamas ne klasikine bandele su sezamų sėklomis, bet salstelėjusia, puria prancūziška bandele. Vykęs pasirinkimas – žinoma, tik tuo atveju, kai bandelė nebūna visiškai šalta, kaip teko patirti kitiems valgytojams.

Čia taip atrodo saldžiosios bulvės, kurios yra garnyras.

Šalta bandelė yra rimta klaida, kaip ir sunkiai paaiškinamas šefo vojažas per restorano salę su žalia mėsa, sudėta į skaidrius polietileno maišus visų lankytojų apžiūrai. Aš suprantu, kad tą mėsą kažkaip reikia nugabenti į virtuvę, bet gyvo jaučio juk nevesit tarp staliukų. Ypač jei nešiojate brangiausius miesto mėsainius.

Namų gamybos limonadas.

Savos gamybos limonadas (7 Lt, imbierinio kmynų nebuvo, todėl užsisakiau citrinų) man pasirodė kiek per saldus. Ne, tiesiog smarkiai per saldus: geriau būčiau užsisakęs to alaus, kurį gėrė kolega. Kitą kartą žinosiu.

Dviese už pietus sumokėjome 81 Lt ir arbatpinigius. Man patiko restorano aiškiai suvokiama misija. Gerai tai, kad drįsta burgerius pagaliau pakylėti iki atskiros maisto kategorijos ten, kur tiek žmonių šį kilnų maistą vis dar niekina kaip prasto skonio sinonimą. Tačiau daug ką reikėtų taisyti.

Trys žąsys iš penkių.

 

Drama Burger, Gedimino pr. 31, Vilnius. Tel. +370 618 42288. Facebook profilis.

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio: nuo 11:00 iki 23:00, penktadieniais nuo 11:30 iki 01:00, šeštadieniais nuo 10:00 iki 01:00, sekmadieniais nuo 10:00 iki 23:00


Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (38)
Simas 2015-06-27 18:41

Hm… Pries metus sužavėjo. Šiandien norejau „apdeitinti“ nuomone. Ir ką? Gruzdinti brokoliai kaip „Katpedeleje“ pries atsinaujinimą: daug beskonio padažo ir daugiau nieko. Jautienos burgeris vos šiltas ir varvantis. Jei rankoje ji suspausciau, isvarvetu puse stiklines skysčio. Po pirmo kąsnio bandele sukežo, viskas ėmė dribti. Ačiū, kad padažu negaili, na bet too much… Vienintelis privalumas – malonus ir greit besisukantis personalas. Buvau antra ir paskutinį karta.

shiu 2015-07-18 11:19

bent jau Panoramoje tai nusivylimas, burgeris saltas,toks jausmas lyg is saldytuvo iseme,idejo silta kotleta ir patieke.

Akvile 2016-01-14 14:51

5 Žąsys dar ir su žąsyčiais. Ne tik labai labai skanu, bet dar ir aplinka – jauki, šilta ! Greitas ir malonus aptarnavimas. PC „Panorama“ įsikūrūsiame Drama burgeryje netgi galejome uzsisakyti bandeliu issinesimui (bandeme namie gaminti burgerius). Aciu, kad atsiradote. Paglostete ir sirdi, ir skrandi. Dabar – cia mano megstamiausi burgeriai :)

Kulverstukas 2016-01-15 00:20

Čia maistas krokodilams, tik jos gali tokius įkąsti

Limonadas citrinu gerokai per saldus, maziau sirupo pilt reikia. 2016-08-02 22:01

Limonadas citrinu gerokai per saldus, maziau sirupo pilt reikia.

Parašykite komentarą