Džiaugsmas: taip, reikia daugiau tokių, kur išsidirbinėtų


2017 - 12 - 30
Pastebėkite iškabą

Kartais man būna taip, kad ilgai neprisiruošiu nueiti į kokį nors restoraną, nors jį man įnirtingai rekomenduoja daugelis žmonių. Restoraną „Džiaugsmas“ man grūdo ir siūlė ir rekomendavo daugelis, ir nors man dažniausiai nuo užsispyrusių rekomendacijų būna atmetimo reakcija (toks jau aš esu), vis tiek ruošiausi  nueiti. Net žinojome, su kuo nueisime – susitarėme su draugais iš Vilniaus, susitikę prie burgerio Santa Monikoje, Kalifornijoje (taip jau būna, kad net Kalifornijoje susitinkame savus; čia reiškia, kad gyvenimas nuostabus), kad nueisime, ir užėmė tik pusę metų, kol pagaliau planas tapo realybe.

Portretas

Restoranas patiks tiems, kas zyzia dėl angliškų pavadinimų gausos sostinėje. Man tai netrukdo, bet jei jūs norite lietuviško žodžio, tai jums prašom. „Džiaugsmas“. Aišku ir suprantama. Be to, žinokite, kad įėjimas iš Liejyklos gatvės pusės, nes jei ieškosite iš Vilniaus gatvės pusės, tai nerasite. Ir iškaba labai tokia sunkiai pastebima. Dar patiks ir tiems, kam prie širdies minimalistinis Skandinavijos stilius, kur viskas tamsu, ir tik taškinis apšvietimas nukreiptas į patiekalus. Man pačiam gal tai jau pernelyg konceptualu, man norėtųsi gal labiau amerikietiško tradicinio jaukumo, bet aš juk nesu interjero dizaineris, aš tik garsiausias ir įtakingiausias šalies maisto kritikas, todėl neteiskite manęs, kad pasakau savo nuomonę ir apie interjerą.

Restorano interjeras

Visas valgiaraštis (išskyrus desertus) telpa viename puslapyje. Jau gerai. Patiekalų kainos nustebina kuklumu – dar geriau. Maniau, kad čia net nebus vienaženklių kainų, bet klydau. Ir patiekalai skamba taip įdomiai, kad norisi visko. Tai kai norisi visko, tai viską ir reikia užsisakinėti, ir mes taip ir padarome, bent jau užkandukų atžvilgiu. Užsisakome visus septynis.

Skrudinta duona su lašiniais

Kaip jums skrudinta duona su lašiniais (€6) – žinau, daugelis sakysite, kad galite ir namuose tokios padaryti, bet kas iš to? Jei norite darytis, tai ir darykitės. Aš skanavau čia. Tikras lietuviško kaimo skonis.

Menkių spurgytės

O dar labai įspūdingos buvo menkių spurgos, juodos kaip naktis (dažytos sepijų rašalu), €8. Bent jau apie menkių spurgas nesakysite, kad tokių galite ir patys pasidaryti, nes nepasidarysite.

Kiaulienos kroketai

Ir kiaulienos kroketai su bazilikų majonezu (€7), ir kraujinis traškutis su kiaušinio baltymo perlais (€8) buvo ypatingi. Aš visko tiesiog nevardinsiu, kad neatrodytų, kad giriuosi. Geriau pasižiūrėkite į valgiaraščio nuotrauką – taip, mes valgėme visko.

Tartaro užkandukas

Pagrindinių patiekalų, aišku, visų neužsisakinėjome. Ne dėl to, kad negalėtume (mes viską galime), o todėl, kad net keturiese tiek nesuvalgysi.

Antiena

Brandintos anties krūtinėlė (štai jos, tos antys, čia pat ir bręsta, atvežtos iš ūkininkų, išstatytos visų veganų džiaugsmui), €24, buvo gera, bet nepasakyčiau, kad sensacinga. O gal nuo mandrų užkandžių mums jau norėjosi kažko baisiai, nepaprastai išskirtinio, aš net nežinau. Geras patiekalas, bet ne viskas gali būti sensacija.

Spageti moliūgai

Spageti moliūgai (čia tas žalias patiekalas nuotraukoje, €11) buvo moliūgai supjaustyti spagečių forma, ir su kažin kokiu žaliu užbarstymu. Man patiko, tiek, kiek gali patikti vegetarų patiekalas. Visi žino, kad aš nesu ypatingai didelis vegetaras. Bet valgiau skaniai, ir dar galimai kada nors užsisakyčiau.

Veršio širdis

Veršio širdis (€9) buvo toks patiekalas, apie kurį patys nesupratome, kodėl jį užsisakėme. Gal buvo trumpam užtemęs protas. Ne aš pirmas sugalvojau, kad pornografija su gyvuliukais yra ne visiems, ir tai tikrai yra mažumos pramoga. Tą patį galima pasakyti ir apie patiekalus iš subproduktų. Širdis nebuvo nevalgoma, bet kažkaip negalėjome nustoti galvoti apie tai, ką skanaujame, ir patiekalo nepabaigėme. Geras patiekalas, tiesiog ne mums, ir tiek.

Steikas buvo pats sėkmingiausias patiekalas

Daugiausiai džiaugsmo atnešė, kad ir kaip būtų keista, tas patiekalas, iš kurio mes labai daug nesitikėjome, nes paprastai jautienos išpjova būna gana nuobodus pasirinkimas, kurį renkiesi tada, kai nelabai žinai, ką gi pasirinkti, nors šiaip jau jautiena yra kilnus dalykas, ir nereikia į ją taip iš aukšto žiūrėti. Bičiulis Remigijus, pasirinkęs jautienos išpjovą su jautienos sultinio padažu, morkomis, petražolių šaknimis ir mėlynaisiais svogūnais (€27), buvo visų varstomas pavydžiais žvilgsniais, nors kilniaširdiškai atpjovė visiems po gabaliuką paragauti: ten buvo tokia dūmo kvapo koncentracija, toks skonio sodrumas, kad vien dėl tos jautienos galima grįžti į restoraną ir priklaupus prašyti, kad mums jo vėl atneštų. Svajonė.

Varškės spurgytės

Kaip suvalgėme desertus (irisų ledus, €6, ir varškės spurgytes, €5) jau beveik neatsimename, buvo gerai, bet dar geresnis buvo mūsų pokalbis, ir išėjome iš restorano jau jam užsidarius, norėčiau sakyti, kad paskutiniai, bet ne, dar buvo kitų žmonių, kurie irgi užsisėdėjo.

Čekis

Keturiese sumokėjome €232,30 ir arbatpinigius; jautėmės, kad tikrai kukli, protinga kaina už tokią išmanią ir sudėtingą ekstravaganciją. Ar eitume vėl? Be abejo. Ar gali Vilnius didžiuotis tokiu restoranu? Tikrai.

Penkios žąsys iš penkių.

 

Džiaugsmas, Vilniaus g. 28 (įėjimas iš Liejyklos gatvės), Vilnius. Tel. +370 631 11153. Tinklalapis. Facebook profilis.

Nuo pirmadienio iki penktadienio: nuo 16:00 iki 23:00. Šeštadieniais nuo vidurdienio iki 23:00.