Food Lab: Utena parodo pavyzdinį provincijos restoraną


2017 - 12 - 10
Food Lab Utena – vaizdas iš lauko

Man gal ir sunkiau bus rašyti „Laukines žąsis“, bet reikalai provincijoje keičiasi. Dar prieš pora metų buvo lengva kalbėti apie tai, kad artimiausias geras maistas yra degalinėje arba Vilniuje, ir rašyti nesibaigiančius juokus apie kavines keistais pavadinimais „Algintara“ (turbūt steigėjai yra Algis ir Gintaras), „Grabuva“ (nepagalvokitė nieko blogo, nes netoliese yra Grabučiškės) arba „Bajorų svetainė“ (nors niekur dešimties kilometrų spinduliu bajorų nėra ir niekada nebuvo). Tos kavinės yra tinkamos tik gedulingiems pietums ir krikštynoms, ir todėl ten būna tik gedulingi pietūs ir krikštynos.

Kaip tikroje laboratorijoje

Kai kur sugeba mišrainėms naudoti majonezą, skiestą (dėl pigumo) įvairiais neįtikėtinais dalykais – sako, kalkių skiediniu, ir kur kavinės klasę parodo tai, kad pyrago „Medutis“, siūlomo desertui, ten niekas nededa ant atskiros lėkštutės: deserto lėkštutė ištraukiama iš po puodelio, kuriame patiekama tirpi kava. Pyragas „Medutis“ yra savotiškas praėjusios epochos rodiklis. Tai konditerinė vakarykštės dienos išraiška.

Valgiaraštis

Žinoma, yra fantastiškų provincijos vietų, kur erdvė nesvarbi, apdaila nesvarbi, ir kur yra nuostabūs šeimininkai didele širdimi, ir žmonės myli tas vietas dėl šonkaulių, koldūnų, cepelinų ar ko nors, dėl ko tie restoranai iš išgarsėja ne mėnesiui ir ne dviems, o dešimtmečiams.

Padažai ir kiti dalykai

Tačiau dabar atsiranda nauja tendencija, kurią ne taip seniai matėme Marijampolėje, restorane pavadinimu „kamBARys“, kur specialiai viskas padaryta jaunesniam klientui, kuris dirba Vilniuje ir grįžta pas tėvukus. Miesteliuose naujus restoranus atidarinėja nebe tie, kas geru žodžiu mena valstybinį visuomeninį maitinimą (dažniausiai kiekvienas rajono centras turėjo vieną restorano tipo įstaigą baltomis staltiesėmis ir Bordo vyno spalvos pliušinėmis užuolaidomis, kur vietinis partinis ir pedagoginis aktyvas švęsdavo).

Langas ir kėdės

Ne, šiais laikais naujas, pakankamai drąsias vietas atidarinėja jauni žmonės, kažką matę pasaulyje ir nesibodintis užsisakyti mėsainį ir nevadinantys jo iš aukšto „bulka su kotletu“. Mėsainis ir bulvytės yra puikus laisvalaikio maistas. Visi, kas tai neigia, apsimetinėja. Galite mėsainio nemėgti, bet negalite neigti, kad jis užima svarbią vietą kulinarijos pasaulyje.

Logotipas ant valgiaraščio

Utenoje buvau susitikime su skaitytojais (tame mieste, jei nežinote, yra viena gražiausių ir moderniausių bibliotekų šalyje, kurios globėjas aš esu ir ten net turiu savo vardinę lentyną; jaučiuosi daug pasiekęs gyvenime). Smagiausiame Aukštaitijos mieste „Food Lab“ (angliškai tai reiškia „Maisto laboratoriją“) atsidarė J.Basanavičiaus gatvėje, prie parko, ir vienintelis dalykas, kuris yra problematiškas tiems, kas atvažiuoja iš kitur, kad restorano surasti beveik neįmanoma. Gerai, kad mes paskambinome, ir mus pasitiko, ir mojavo jau nuo durų. Pasakysiu taip: pastatykite automobilį prekybos centre ir eikite laipteliais į apačią, link parko, ir sukite dešinėn.

Šviestuvai

Maisto laboratorija apstatyta kaip tikra laboratorija: daugybė rudų vaistinės butelių, paprasti baldai ir dideli šviestuvai, kaip kokiose mokslo ar projektavimo dirbtuvėse. Stalo vandenį, pagardintą uogomis, atneša cheminiuose laboratorijos induose. Ar tai niekur nematyta idėja? Tikrai taip nepasakyčiau, bet gaivu ir smagu, o provincijos miestui – tai milijono žingsnių kelionė nuo tos liūdnos teritorijos, kur anksčiau būdavo miestelių kavinės. Utena čia kvėpuoja miestu.

Šviečiantis ženklas

Ir valgiaraštis – miestietiškas; mėgiamiausi patiekalai, įėję apyvarton Vilniuje prieš kelerius metus

Sriuba su kinų koldūnais

„Won Ton“ sriuba (€4,20) buvo pakankamai stipraus miso sultinio skonio, kiniški koldūnai su krevetėmis ir kiauliena buvo švelnūs. Tokią sriubą aš užsisakyčiau ir vėl. Tai buvo šalta diena, ir sriuba puikiai tiko.

Vištienos sparneliai ir padažiukai

Buffalo vištienos sparneliai (€5) turbūt turėjo šiek tiek per daug tešlos, mano skoniui, bet aš čia kabinėjuosi prie smulkmenų. Pati vištiena buvo puikios kokybės, riebalų nebuvo per daug. Įsivaizduoju save ir vėl ten atėjusį ir sėdintį su draugais iš Utenos, geriantį šaltą alų ir kremtantį tuos sparnelius. Kada nors taip ir bus, kai negalėsiu vairuoti.

Jie patys daro ir padažus: man ypatingą įspūdį padarė Malaizijos ir Indonezijos virtuvėse naudojamas „Satay“ riešutinis padažas. Daugelis restoranų perka jį gatavą, čia, laboratorijoje, jo netingi pasigaminti. €1 už padažą yra nebrangu ir tinkama.

Rytietiški makaronai su čiliais

Puikiai aštrūs buvo Tailando makaronai „Pad Thai“ su vištiena (€6), su šviežiai papjaustytu čili pipiru.

Šonkaulių mėsa iš arti

Labiausiai man patiko kiaulienos šonkauliai (€8), su puikiomis salotomis. Gyvenime būna tokių momentų, kai viskas, ko norisi, yra šonkauliai. Amerikoje tokie momentai man būna pora kartų per savaitę. Lietuvoje irgi visko atsitinka. Utenoje buvo toks momentas.

Desertas dviems

Sūrio pyragas (€3) tinkamai užbaigė vakarienę (dalinomės dviese, kaip matote iš nuotraukos). Žinote, net pateikimas ant akmens čerpės, kuris Vilniuje jau tapo beveik standartiniu variantu, čia man nepasirodė banalus, o tiesiog mielas.

Vanduo cheminiame inde su uogų gabaliukais

Aš nesigėdinu ir nesiginu, kad pasidariau šiame restorane pakankamai atlaidus ir suminkštėjo mano širdis. Jei restoranas sugeba sukurti tokią geranorišką atmosferą ir mano akys pradeda šviestis, kaip tas restorano viduje esantis ženklas, reiškia, kažką daro gerai.

Sąskaita

Dviese sumokėjome kuklią €39,90 sumą ir arbatpinigius. Grįšime ir vėl. Utenoje tai yra geriausia, ką šiuo metu esame radę. Keturios žąsys iš penkių.

 

Food Lab, J. Basanavičiaus g. 54, Utena. Tel. +370 682 54612. Facebook profilis.

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo 11:00 iki 21:00, penktadieniais nuo 11:00 iki 22:00, šeštadieniais nuo vidurdienio iki 21:00, sekmadieniais nuo vidurdienio iki 20:00.