ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.

Ginger: geras vėjas prigrūstoje Azijos maisto rinkoje

Ginger, Gynėjų 14, Vilnius

2013 - 03 - 28

 

Vėjas straipsnio pavadinime, vėjas plaukuose, bet labiausiai – šaltas vėjas, veriantis per drabužius: kai ėjome išbandyti naujo restorano Ginger liūdnos atminties Vilniaus vartų komplekse, ledinis Sibiro vėjas lauke priminė vakarą žiemą Chabarovske. Niekada daugiau nenorėčiau vaikščioti žiemos vakarą po Chabarovską, kai pučia ledinis vėjas nuo Amūro upės.

Bet čia tik lauke. Pats restoranas, atsidaręs neseniai, šviečia dideliais langais, atsisukęs į mokyklą ir kalėjimą, ir atėjusį džiugina ne tik paprasta kvadratine iškaba, kuklumu primenančią Vakarų Europą (paprastai Lietuvoje iškabos yra didesnės ir dramatiškesnės, o čia paprasčiau), bet ir radikaliomis lubomis, kur nuo lubų į jus grėsmingai žiūri daugybė medinių pagalių.

Čia Azijos idėja, generuoti apmąstymus nuo pat pirmojo žvilgsnio. Pirmoji mintis: o tos lazdos niekada nenukrenta? Antroji – kaip jas valo nuo dulkių? Trečioji – jei verslo modelis nepasiteisins ir neturės kuo susimokėti už šildymą, tai lazdų ilgam užteks prakuroms!

Tačiau čia restorano savininkai, rodos, nelabai turėtų dėl kažko nerimauti. Žmonių pakankamai net ir ankstyvą vakarą; mes sėdamės ant sofų, kurios atrodo grėsmingai. Dažniausiai tokie baldai būna labai nepatogūs, ypač man, bet čia kažkaip viskas gerai. Reiškia, dizainerių baldai gali būti patogūs. O gal čia ne dizainerių baldai.

Interjeras paprastas, ir nepatogiai atrodančios sofos pasirodė kaip reta patogios.

Pakalbėkim apie virtuvę. Restoranas sako apie save „Thai, sushi & drinks“ – Tailando virtuvė, sušiai ir gėrimai. Na, apie gėrimus reikia pasakyti, kad visi gėrimai čia tik nealkoholiniai, nes alkoholiu jie neprekiauja, sako, kol kas. Na, gal laiko klausimas, bet labai reikėtų paskubėti, paties restorano labui.

Paprastai sušiai Lietuvoje yra tokie blogi ir nemokšiški, kad bet kokia vieta, kuri skelbiasi gaminanti sušius, iš manęs nusipelno skeptiško išankstinio požiūrio. Kalba ne tik apie tai, kad Lietuvoje be galo sunku gauti geros jūrų žuvies; problemos yra dvi. Viena – kaimietiškas pomėgis kišti į sušius tepamą varškės sūrį. Antroji – bandymas išsisukti su pigiais ryžiais ir unikalus įsitikinimas, kad kiekvienas neišmanėlis su pigiu peiliu rankose gali pagerinti per šimtą metų ištobulintą receptą.

Taigi sušiai man nėra geras pažadas. Tačiau privalau save sutramdyti, ir šį kartą pasiliksiu optimistu, kol man neįrodys kitaip.

Paprasta šviečianti iškaba ant sienos priminė Vakarų Europą.

Azijos virtuvė, bendrai paėmus, Lietuvoje yra šiek tiek geresnėje situacijoje, tačiau čia kiek kitoks reikalas. Pietryčių Azija tapo madinga atostogų vieta – pirmiausia Tailandas, paskui – ir kitos vietos. Tiesa, ten keliauja palyginti nedidelis procentas mūsų žmonių, bet taip pat nelabai didelis procentas eina į restoranus, taip kad, kaip sako senoliai, „tas ant to išeina“.

Azijos virtuvė taip pat kenčia nuo didelio kiekio snobų, snobelių ir snobienių Vilniuje, kurie, šiek tiek pašlepsėję sandalais ir pavaikščioję apsimovė šortus toli nuo namų, vieni kitiems nepavargsta aiškinti, kad „tikros Tailando sriubos jūs nesate ragavę“, nes jie, žinote, yra ragavę vienintelį tikrą ir teisingą variantą savo kelionių metu. Tų žmonių nereikėtų klausyti, nes pradėjusiojo keliauti snobizmas yra liga, kuria persergama. Tie pliurpalai kada nors nusibos net ir jiems patiems – tiesa, tada po pasaulį važinės jaunoji karta ir jau tada jie visiems įkyriai aiškins, kaip tik trys restoranėliai pasaulyje moka tinkamai išlukštenti krevetes.

Paragaujame du patiekalus iš Tailando. Kiaušinių makaronus (na, gal nelabai elegantiškas vertimas, bet kaip tu daugiau lietuviškai pasakysi „egg noodles“?) su vištiena, daržovėmis, kokosų pienu ir riešutų sviestu (19 Lt) paprašome pataisyti ne taip aštriai, kaip įprasta, dėl vienos jaunos valgytojos mūsų draugijoje. Patiekalas švelnus ir labai jaukus. Vištiena gera, ne guminė. Porcija ne ypač didelė (čia, skirtingai nuo Azijos, lakštinių dubuo nėra lygus pietums – tai tik patiekalas), tačiau kadangi kaina yra nedidelė, nuskriausti nesijaučiame.

Tailando sriuba iš kokoso pieno, vištienos ir daržovių Tom Kha Gai – aromatinga, kaip ir žadėta (15 Lt). Kiek nustebina įpjaustyti vyšniniai pomidorai (nesakau, kad negalima – tik nelabai įprastas toks receptas), tačiau pomidorų rūgštumas sėkmingai balansuoja stiprų kokosų saldumą. Aštrumas – stiprus ir kartu švelniai šildantis. Tai labai gera sriuba.

Firminis šefo užkandis: salotos, kepta (švelniai apkepta, viduryje rausva) jautiena, marinuoti ir apvirti agurkai, į kuriuos sudėtas imbieras, ananasai ir saldus mangų ir slyvų padažas (20 Lt). Ko gero, išmaniausias patiekalas – gaivumas, saldumas ir jautienos stiprus skonis (nes, ačiū Dievui, neperkepta) susipina ir palieka naujumo įspūdį. Labai konservatyviam skoniui arba kam nors, kieno akis ir liežuvius atbukino pigių tinklinių šėryklų šildomi Kijevo kotletai arba užkepti šaldyti koldūnai, tai bus perdėm keista ir nauja. Visiems kitiems patiks.

Kompetentingai pagaminti sušiai, rasti Lietuvoje, neišpaikintoje žuvies, mums labai patiko.

Na, dabar sušiai. Pasirinkimas nedidelis, ir labai gerai: paprašome po pora unagi nigiri (su unguriu, 18 Lt už du) ir maguro nigiri (su tunu, 10 Lt už du), o taip pat klasikinio California roll – su keptomis tigrinėmis krevetėmis, agurkas, avokadais, ikrukais ir majonezu (19 Lt).

Mano kritika čia bus maža ir šalutinė: sojų padažui reikėtų lėkštelių, nes į sakės taureles sušius mirkyti nelabai patogu, ir kiekvienas valgytojas turėtų gauti jų po vieną, o ne dalintis vienintele. Tačiau patys sušiai padarė labai gerą įspūdį: teisingi, geros konsistencijos ryžiai (nors galbūt ir kiek per prėski, iki visiškos tobulybės reikėtų daugiau acto pavilgo, su kuriuo taisomi sušių ryžiai), gerai suspausti. Ir keptas ungurys, ir žalias tunas, deja, tik tokie, kokius galima gauti Lietuvoje (nevykime Dievo į medį), bet žuvies gabalėliai teisingo, dosnaus dydžio, užklojantys ryžių gumulėlį.

California roll, modernioji sušių modifikacija, paplitusi JAV vakarų pakrantėje, su prisijaukintu po Antrojo pasaulinio karo Japonijoje majonezu (neteisingai galvoja puristai, kad majonezas yra neteiktinas prie japonų maisto – patys japonai jį naudoja dažnai ir noriai), čia yra praktiškai nepriekaištinga. Noriu pasakyti, kad panašaus kainų lygio restorane Amerikoje, kur nors, sakykim, San Diege arba Los Andžele, rasčiau labai panašią kokybę. Tiesą sakant, galbūt net neatskirčiau.

Foursquare nuolaida suveikė.

Trise sumokėjome (su nuolaida – atsižymėjus programėlėje Foursquare, jie duoda 10% nuolaidą) 115 Lt ir arbatpinigius. Turint galvoje, kad gėrėme tik arbatą, vandenį ir limonadą, galbūt ir nelabai mažai, bet čia Azijos virtuvė, o ne kokie pašildyti pusfabrikačiai.

Įvertinimas geras – keturios žąsys iš penkių. Smulkmenas turbūt ištaisys, alkoholiui licenciją gaus, ir tada galės gauti penkias. Pradžia gera.

Ginger, Gynėjų 14, Vilnius. Tel. +370 686 03658. Facebook profilis.

Darbo laikas internete nenurodytas.



Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (18)
2013-05-16 11:22

Aš tai labai nusivylus dienos pietumis. Atsimenu, pirmia psilankymai maisto kokybe tiesiog stebino, tačiau pradėjus ten vaikščioti dienos pietų- labai nuvylė: kiekvieną kartą sushi buvo sukamas su neprinokusiu karčiu avokadu nuo kurio kartumo net burną sutraukdavo.. Gaila, kad po tokių pietų- vakarienės ten eiti tikrai nenorėsiu. Ir ,apskritai, kad dėti į meniu sushi su avokadu jei tiesiog jo neturi?

2013-05-27 08:56

.

Kamehame 2013-07-25 16:21

Siūlau mažinti žąsis ir nedelsiant po tiek prastų komentarų!

Labai gaila, bet viskas labai blogai :( 2013-09-22 11:15

Labai megom sia vieta ir maista, ypac kai restoranas tik buvo startaves. Maistas buvo puikus. Na su aptarnavimu, tiek to, siek tiek visada nurasydavau ilgesni aptarnavima uz puiku maista. Rekomendavau sia vieta uz puikius thai makaronus ir kt.

Bet, kai pries kokius 3-4 menesius atvyke negavom mesainiu, su atsakymu „vakar isejo musu virtuves shefas“ , nuo tada viskas ritasi tik zemyn. Keleta kartu apsilanke, gavom maista ir aptarnavima visisikai „so so“. Bet vel nurasai ir sakai, na gal kita karta bus geriau.

Deja, matyt musu seimynos apsilankymus Gingeryje uzbaigs sios savaites pietus. Buvo viskas blogai, viskas. Atvyke, net kazkiek apsidziaugem, kad per pietus esam vieni – greiciau aptarnaus ir gausim daugiau demesio. Deja… vyrukas nors ir labai paslaugus buvo visiskai vienas. Uzsisakem seimyniskai, pora startu, pora makaronu, curry, hamburgeri. Pietus vel truko 2 valandas, negali pykt, nes vienas virtuvej tiesiog negali greiciau apsisukt. Bet maistas ! makaronai buvo taip pervire, kad lekstej buvo tiesiog kose, krevetes pervirtos net kietos. Nauji makaronu leksciu papuosimai sonuose su tirstu balzamiku, visiskai atrode baisiai, tragiska skonio ir vaizdo terlione :( Curry buvo tiesiog atsales. Vieninteli hamburgeri sunus suvalge skaniai, tik siame chaose juokingai atrode musu svarstymas – hamburgeri iskepti medium ar medium well. Jis buvo tiesiog iskeptas, normaliai. Startai tiesa buvo visiskai OK.

Visas tas 2 val pietavom vieni sitam lengvam chaose, ir kalbejom, o kas butu jei i restorana atvyktu dar kokios 2-3 seimynos? Kaip tas malonus ir greitas vyrukas vienas suktusi? Neimanoma nei aptarnaut, nei normalaus maisto pagamint. Klausimas dar, ar tas vyrukas yra bent kiek pramokes kulinarijos mokslu, susidare ispudis, kad ji tiesiog paliko viena cia – mazdaug yra knyga, kazka pagaminsi.

Nenoriu nieko kritikuot, ypac to vyruko kuris visaip stengesi viska pataisyt, atsiprasinejo, irase gera nuolaida maistui, bet taip organizuojant restorano darba vargu ar kas iseis. Cia matyt restorano savininkei reiktu apsisprest, ar geras aptarnavimas ir geras maistas is kart su pakankamu kiekiu darbuotoju ar yra taip kaip dabar.

Atsiprasau, jei nepatiko komentaras, bet labai gaila, kad taip gerai pradeje, baigiat taip liudnai. Mes mielai grisim, tik parasykit, kad susitvarket ir viskas bus taip kaip pradzioj. Aciu ir linkejimai.

Tomas 2014-01-29 22:13

Restorane salta, uzgeleme kojas, nei vieno zmogaus 20val, zmogus kuris dirbo virtuveje buvo su treningais, sushiu kuriuos uzsakeme neturejo, turejome keisti savo uzsakyma, nesupratau ar mes buvome Jusu isgirtame restorane ar kazkokiame megeju burelyje, sushi tikrai ne is skaniausiu, serviso jokio, norejome praleisti vakara graziai ir kulturingai bet pasirinkome ne ta vieta ne tuo laiku, keiskit suteiktu zasu vertinima arba apsilankykit dar karta, nes manau daug kas pasikeite po Jusu apsilankymo.

Parašykite komentarą