ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.

Jurgis ir Drakonas Akropolyje: keista vieta tarp knygų, geros picos

Jurgis ir Drakonas, Ozo g. 25, Vilnius

2015 - 05 - 31
Akropolyje, pirmąjame laisvos Lietuvos prekybos centre
Jurgis ir Drakonas, neapolietiškos picos, mano jau buvo aprašytos, su visa jų istorija, nuo pat tada, kai Tomas Nicholsonas, atvykęs iš Anglijos į Lietuvą paskui savo žmoną Beatą Nicholson, išmoko Neapolyje kepti picas ir pradėjo jas pardavinėti lauke per muges. Aš neketinu kalbėti apie kiekvieną jo piceriją, tačiau čia ypatingas atvejis: tai, kas gyvena kitur, nebūtinai išgyvena dideliame prekybos centre. O jei ir išgyvena, nebūtinai lieka nepakitę.
Ieško naujų komandos narių
Prekybos centrai turi savo gyvenimą. Žmonės čia atvyksta dažniausiai ne dėl maisto – jie čia atvažiuoja apsipirkti arba kartais patys nežino, ko atvyko. Akropolis, pirmasis didelis sostinės ir Lietuvos prekybos centras, dar mena tuos laikus, kai žmonės atvykdavo ten kaip į pramogų parką: čiuožinėti čiuožykloje, pamatyti didžiausią šalies maisto prekių parduotuvę, ko nors pavalgyti, na, ir dar jie ten veždavo užsieniečius, parodyti, ką mes dabar turim. Ukrainiečiai ir baltarusiai vartydavo akis. Japonai mandagiai linksėdavo galvomis, nuoširdžiai nesuprasdami, kodėl juos ten atvežė.
Tokios erdvios picerijos nėra turbūt niekur
Dabar Akropolis man atrodo kaip drąsi ir keista vieta geriausioms Lietuvos picoms. Pasidairius į daugelį lankytojų, su visa pagarba, jie neatrodo kaip tie, kas mokės €9 už picą. Juo labiau €11. Tiesiog čia lankytojų lūkesčiai dėl kainų yra kuklesni.
Aliejus ir visa kita
Tačiau, reikia pripažinti, ir pats planas anglui kepti picas Lietuvoje, kai šalis jau buvo pertekusi tų valgių – ne tik picerijų tinklų, bet ir restoranų didžiausia koncentracija tūkstančiui gyventojų pasaulyje (arba bent jau taip atrodo). Miestelis gali neturėti ambulatorijos, bibliotekos ar net autobusų stoties, bet picerija visada bus, ir joje bus 150 picų rūšių valgiaraštis. Tačiau man visada labiausiai patinka tie projektai, kur daroma kas nors, apie ką kiti pasakys „neįmanoma“. Todėl linkėjau jam sekmės.
Jie kepa picas
Tomo Nicholsono naujasis kūrinys Akropolyje įsikūrė prie pat didžiulio (gal šalyje didžiausio) Pegaso knygyno antrame aukšte, kur 2500 kvadratinių metrų teritorijoje daug tūkstančių knygų, kilometrai lentynų, keliolika darbuotojų ir maždaug trys pirkėjai. Gal daugiau ateis prie šventes, arba prieš mokslo metų pradžią. Tačiau dabar atrodo, kad lankytojai, kurie ateina čiuožinėti ir pirkti drabužių, knygoms didelio dėmesio neskiria. Užtat picerijoje lankytojų nemažai – per pietus staliuką gauname, tačiau nebūtinai visada taip pasisektų. Galima dairytis į knygyną, kas labai ramina ir nuteikia pakylėtai. Didžiulė erdvė – palaima akims.
Valgiaraštis ant jaukiai rudo popierio
Man didžiausias klausimas: ar sugebės toks didelis maisto fabrikas išlaikyti kokybę ir siūlyti tokias pačias picas, kaip ir kitose vietose? Didelė krosnis, keli picakepiai, viskas turi būti daroma labai greitai.
Pica su BBQ kiauliena
Viena iš picų, kurias nuo seno mėgau iš Jurgio ir Drakono, yra keistu pavadinimu Sapnuoju Teksasą (jau esu sakęs, ką galvoju apie išmanius pavadinimus šioje picerijoje, tai Beata Nicholson man sakė – ką čia aiškini, geri pavadinimai – ir ji teisi, tikriausiai, nereik klausyt vieno susireikšminusio kritiko).
Iš arti arti
Tai pica su plėšyta lėtai kepta kiauliena (dėl specialaus paruošimo ji tiesiog krenta nuo kaulo gardžiais plaušais, ir dar su barbekiu padažu) – įprastinė kaina €9,50, tačiau aš dar užsisakau „dvigubai kiaulienos“ (€1,50), ir pica gaunasi tikrai prabangi, karališka, kaip man ir pridera. Padažo saldumas tinkamai sugroja su picos pado sūrumu, pati tešla tinkamai iškildinta ir tiksliai iškepta.
Galima išsinešti - taip, galima išsinešti
Ši pica yra viena iš tų, kurios nesuvalgius iki galo, galima išsinešti dėžutėje ir paskui namie užkirsti ataušusios (išsinešti leidžia visas, tik ne visos tam tinkamos). Kiaulienos drėgmė ilgai neleidžia ir ataušusiam gaminiui išdžiūti.
Dar yra toks amerikietiškas patiekalas, viengungių ir naktinėtojų pusrytinis maistas – vakarykštės picos gabalas, pašildytas orkaitėje su patarkuotu parmezano sūriu, su šoninės gabalėliais, ir šoninės aromantingose taukuose ant keptuvės iškeptu pusiau skysto trynio kiaušiniu, uždėtu ant picos viršaus jau prieš patiekiant. Receptų knyga „Valgyk kaip vyras“ (Eat Like A Man), kur tokių stebuklų yra ne vienas, vadina tai „Pica po reanimacijos“ (Resuscitated Pizza). Jei kada norėsite išbandyti, ką reiškia gyvenimas greitojoje eismo juostoje, pabandykite šį receptą su vakarykšte barbekiu kiaulienos pica, ir pamatysite, kad ligi šiol jūsų gyvenimas judėjo tik antrąja pavara.
Šefo Micheles
Antroji pica šiandien – ypatingoje šefo Micheles (€9). Ji primena anksčiau buvusį „Sūrskio ir Mauzerio“ receptą iš šio picerijų tinklo, kurį jums vis dar pagamins, jei paprašysite ir jei pasiseks pataikyti ant darbuotojo, kuris prisimena ankstesnius receptus (Pylimo gatvės picerijoje man vis pasiseka), o šiuo atveju daugiau ir aštresnės mėsos.
Specialioji pica, stambus vaizdas
„Sūrskis ir Mauzeris“ buvo ne su Algio Ramanausko ir Rimo Šapausko mėsos išpjova, kaip galbūt galėtų kas nors pagalvoti – tai tiesiog penkių sūrių pica, kur sūrio daug ir jis užkloja kaip jauki antklodė. Šefo Micheles pica – su aštrios minkštos Kalabrijos dešros, nduja, gabalėliais – patiks tiems, kas mėgsta aštriau.
Išsinešimui
Dviese už pietus sumokėjome €21,50, ir dar namo parsinešti šiek tiek liko (picų dėžutė - €0,30).
Pipirai štai tokie
Aš likau labiau patenkintas, nei galvojau, kad būsiu patenkintas. Gal gera diena pasitaikė, o gal jie šiaip kažką gerai daro. Maniau, įsikūrimas prekybos centre gali perlaužti stuburą ir paversti piceriją didelio prekės ženklo parodija, kaip Didžiojoje Britanijoje atsitiko su garsių šefų Antonio Carluccio ir Jamie Oliver prekių ženklais, kur ant vidutiniškų tinklinių restoranų tik užklijuoti dideli vardai. Bet čia taip neatsitiko. Aš juos stebėsiu ir kabinėsiuos, kad neužmigtų ant laurų, o kol kas penkios žąsys iš penkių.
  Jurgis ir Drakonas, Ozo g. 25, PC Akropolis, Vilnius. Tel. +370 602 02 035. TinklalapisFacebook profilis. Kasdien nuo 10:00 iki 22:00


Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (18)
2016-02-16 13:59

Patiko aplinka,apipavidalinimas,kava.Jauku.

2016-03-01 19:06

Kaip Uzkalnis gali peikti sia picerija,jeigu pats yra Beatos brolis.Negi nieks sito nezinot?

2016-07-21 20:46

tikrai prastos picos. nepatiko

2017-07-06 11:34

Tokios prastos picos dar neteko valgyti niekur, nu siaubas, padas guminis o virsus sudeges, o tas ju „naminis“ limonadas, nu pasigedykit marmala is miltuku naminiu limonadu vadinti ir dar paplekusi apelsina vidun itraiskyti… geda Beata, sarmata

Parašykite komentarą