ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.
Atgal

Kinza: pirmas bandymas sėkmingai

Kinza, Naugarduko 14, Vilnius

2014 - 04 - 30
Tokia prabanga ir gausa alsuoja stalas Kinzoje. Matome naaną, tai yra, duoną kurią kepa specialioje krosnyje, prilipintą iš vidaus prie sienelės. Juos ten prilipina meistrai, kurie nejaučia karščio, nes yra hipnotizuoti.

Žinią, kad Naugarduko gatvėje užsidarė uzbekiškas restoranas Čaichana, priėmiau filosofiškai. Pirma, nuo pat savo atsidarymo jis tvirtai ir nuosekliai ėjo downhill (paskutinysis ten valgytas plovas buvo pavojingai priartėjęs prie verslo pietų ryžių marmaliūzės, kas, kad be lietuviškai privalomų raugintų agurkų), antra, šventa vieta ilgai tuščia nebūna.

Be to, šalia yra Tiflis Dukani, manding, vienintelis mano žinomas restoranas, kuris pradėjęs labai silpnai (dar ir šiandien Laukinėse Žąsyse galima paskaityti apie liūdnąjį debiutą), ilgainiui užsiaugino tokius raumenis, teisingiau chinkalius ir chačapurius, kad vien dėl jų ten galima ilgai užsibūti.

Tačiau naujiena, kad vietoje Čaichanos duris atveria (Dieve, kaip aš mėgstu tokias nuvalkiotas frazes iš pranešimų spaudai) Kinza, nuteikė maloniai. Į mažesnę ir jaukesnę patalpą persikėlęs Uzbekistan akivaizdžiai nebegali būti Vidurinės Azijos virtuvės flagmanu Vilniuje, bo ar jo šefas tėviškės nostalgija susirgo, ar savininkas iš Rygos galutinai užkalė ant Lietuvos, bet nebedžiugina jų bešbarmakai ir čučvaros, nors tu ką.

Todėl atkakome mišria kompanija nusiteikę karingai. Mūsų draugijoje vienas dviejų metų džigitas, kuriam kulinarija dzin, duok tuo metu aiPadą patapšnot, trys moterys, kurios uigūrų neskiria nuo uzbekų, bei du vyrai, išmanantys, kaip pagaminti šorpą, kuo samsa skiriasi nuo čebureko, ir koks turi būti kazanas, kad jame plovas nepridegtų.

Pradedame nuo to, kad primename sau ir aplinkiniams, jog sėdime, visgi, ne egzotiškoje Vidurinėje Azijoje, o NATO šalyje, todėl apsiaperytiviname lašeliu prosecco. Jį atneša tokį šiltą, kad galėtum ligoniui vietoj kompreso ant gerklės dėti. Audringai reaguojame, miela ir mandagi padavėja siūlo gelbėti situaciją ledukais. Kadangi prosecco tikrai ne iš tokių, dėl kurių rašytum padėkos laiškus į Istituto Cultura Italiana, bus gerai ir ledukai. Nors šiaip jau atšaldyti bubbly yra taip paprasta ir nesudėtinga, kad net nesinori aiškinti.

Sriubų niekas nenori, todėl teks šįkart neragauti nei šorpos, nei čučvaros, nei čalopo. Beje, vartydamas meniu dažnai pastebiu, kad patiekalai pristatomi, kaip uigūriški. Nors pavadinimai uzbekiški. Tačiau, kadangi žinau, jog mandu nuo manty skiriasi dažniausiai tik pora abėcėlės raidžių, o ne recepto subtilybėmis, tai manęs negąsdina.

Užkandžių devynios galybės, todėl darome taip, kaip ir dera – užsisakom visą meze stalą ir šiek tiek naan duonos. Naan papločiai atkeliauja tiesiog idealūs – purūs, šiek tiek traškantys pakraščiuose ir visiškai lengvabūdiški viduje, žodžiu tokie, kad netgi jūsų apžvalgininkas kemša ir net nejaučia guilty pleasure. Matot, jis pastaruoju metu kažko primažino miltinių patiekalų, to dėka numetė 8 kilus, apie ką jaučia pareigą pasidalinti su kiekvienu praeiviu gatvėje, ir apskritai tapo įkyresnis ir nuobodesnis už naujai iškeptą veganą (mes redakcijoje žinome, kaip visus knisa, kai kas nors pereina ant sveikesnio gyvenimo būdo; šefas A.Užkalnis baigia mus užveikt su savo gyrimusi – David Krycko).

Dažom naan duonelę į humusą, geras humusas, matyti, kad rankų darbo, o ne kur nors post-industriniu būdu sumaltas. Tada merkiam į baba ghannouj, tokius pertrintus keptus baklažanus su sezamo pasta. Skamba, kaip užjūrio baklažanų ikra, tačiau skonis tikrai geresnis. Tabbouleh sveikai justi mėtos, kurias aš dievinu, tegul ir likdamas išdidžioje vienatvėje prie stalo su savo nuomone. Muhammara iš paprikų ir čili taip pat teisinga – degina, bet taip švelniai ir maloniai, kad net nesinori to vadinti deginimu. Taip, kaitina čia bus daug labiau tinkantis žodis. Kailia – krosnyje keptų paprikų, pomidorų ir baklažanų salotos atgaivina nuo muhammaros, o tie, kurių gomuriai pansiono auklėtinės vaizduotės švelnumo, gali užgesinti gaisrą nasruose suzme – anot meniu čia vietoje virtuvės šefo pagamintu jogurtu iš naminio pieno.

Žodžiu, užkandžius užskaitome ir galime pereiti prie pagrindinio pasistiprinimo.

Nors aš bandžiau chebrą įkalbėti diversifikuotis, visi buvo kone vieningi užsisakant pagrindinį maistą. Niekas nenorėjo lašišos, niekam nereikėjo vištos iešmelių, nesusigundė nei vienas liūlia-kebabais ar ėriuko kare. Gal ir teisingai, Vidurinės Azijos virtuvės kokybę galima patikrinti tik per mantus ir plovą.

Štai tokie jie, mantai, kurie sudėti dėžutėje, kokioje viso pasaulio Chinese restoranuose atneša wontonus, tai kaip dabar tokią dėžutę išplauti?

Mantai atkeliavo bambukiniuose induose, kuriuose juos ir gamino ant garų. Labai smagu, kad porcijoje keturi mantai, vadinasi, jeigu mainikausime, galima dalintis po lygiai ir niekuomet nekils rietenų, kam atiteks penktasis. Uzbekistane, sakykim, duoda 5, dėl ko pietaudama iširo ne viena pora. Tešla tiek plona, kad beveik nejuntama, tačiau tuo pačiu pakankamai tvirta, kad atlaikytų garus gaminimo metu. Penki balai. Avienos įdaras – aukščiausios klasės, minkštas, švelnus, aromatingas, idealus svogūnų, avienos, kurdiuko tauko, kumino ir pipirų balansas.

Jogurtinis padažas irgi matyti, kad fate a mano, tinka puikiai, daug geriau nei vieno mūsų avantiūristo užsisakytas ložonas. Pastaruoju, mano galva, būtų galima reaktyvinius variklius kūrenti, tokio jis stiprumo. Ne toks, kaip kažkada mano regėtas „Pain Iš Good“, kadangi jo pavalgius nors burna ir dega, tačiau dar gali atskirti įvairiausius atspalvius, tačiau gležniems mantams tikrai pernelyg galingas.

Plovas, Azijos patiekalas, nuo kurio tempiasi visi lietuviai ir visada sako, kad yra valgę geresnį.

Plovas, žinia, yra Vidurinės Azijos maisto alfa ir omega. Nesikabinėsiu prie to, kad ryžiai jame buvo paprasti basmati, o ne autentiški dev-zira (kur tokių gausi Vilniuje?), kad morkos mūsiškės, o ne tos geltonos, turinčios mažiau saldumo. Kam kabinėtis, jeigu galutinis efektas vis tiek teisingas. Matosi, kad nei kumino, nei kurkumos nepadauginta, česnakai pridėti į ziraną tada, kada reikia, raugerškio uogų nors nesimato, tačiau jų suteiktas rūgščiai-saldus atspalvis juntamas, ryžiai permatomi, išvirę tiek kiek reikia, žodžiu… Mažą pastabą galėčiau padaryti nebent dėl avienos gabaliukų. Vienas ar du pasitaikė su išlikusiomis kremzlėmis, žodžiu, arba renkantis mėsos gabalą virėjas nepasiparino, arba pjaustė jį ir valė nerūpestingai. Čia jau razinų ieškojimas, aišku, tačiau kai keli gabaliukai tiesiog tirpsta burnoje, o po to staiga užsirauni ant pasižyminčio labiau nesukalbamu charakteriu, nori nenori, bet pastebi. Bet tai ir telieka vienintele pastaba.

Kainos: visų užkandžių stalas kainuoja 70 litų, manty – 16 lt, įprastinė plovo porcija – 19 litų, gi jo legyanas 4 dūšioms kainuos 76 litus.

Iš viso už viską šešiese, plius prosecco taurės kiekvienam pilnamečiui, plius čilietiško viognier butelis, suplojom 342 litus.

Verdiktas: duodu 4 žąsis. Daugiau sąžinė neleidžia dėl šilto prosecco ir kelių mažiau sukalbamų avienos gabaliukų.

Ar eisiu dar kartą? Žinoma! Visų pirma, neišbandytos liko sriubos, lagmanai ir kebabai. Ar tiktų atsivesti svečią ? Žiūrint kokį. Staliukai pakankamai toli vienas nuo kito, kad galėtum antisovietskai pasikalbėti, maistas kokybiškas ir saikingai egzotiškas, vynų korta nėra įspūdinga, tačiau adekvati, aplinka – daug geriau nei ankstesnėj Čaichanoj su tuo atseit azijiniu kiču.

 

Kinza, Naugarduko 14, Vilnius. Tel. +370 611 44414. Facebook profilis.

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio: nuo 11:00 iki 23:00, penktadieniais nuo 11:00 iki vidurnakčio, šeštadieniais nuo vidurdienio iki vidurnakčio, sekmadieniais nuo vidurdienio iki 23:00.



Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (10)
kitas praeivis 2014-05-06 09:56

nutarė ponas A.Puklevičius “ užmušti “ visus savo žiniomis apie Vidurinės Azijos ir ne tik, kulinarines plonybes…

GGG1 2014-06-11 21:03

skanu, valgau cia beveik kasdien. bet kiek kartu buvau su draugais, tiek visi liko nepatenkinti porciju dydziu. nu super mazos. man, kaip metanciam svori- pats tas :)

V. 2014-06-21 13:46

Na kas ten per fėjos po ranka recenzentui vaidenasi, fate a mano…

m 2014-09-26 18:52

plovo paveiksliuke tikrai ne basmati ryziai

Mr. XxX 2015-04-19 15:53

Lagman fantastiški. Esu ragavęs ir plovą, kuris yra labai skanus. Mane tenkina ir porcijos, ir kainos, ir aptarnavimas.

Parašykite komentarą