ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.

La Storia: norėtųsi, kad tokios istorijos nesibaigtų

La Storia, Savičiaus 6, Vilnius

2014 - 05 - 13
Restoranas yra Savičiaus gatvėje
Teatras prasideda nuo rūbinės, o geras darbas – nuo šaunios idėjos. Aišku, dar reikia ir tikėjimo savimi ir žmonija, o taip pat sveiko avantiūrizmo arba rožinių akinių su -8 dioptrijomis. O dar kartais būna tiesiog taip, kad noras pradėti draugamas pasuka gyvenimą 180 laipsnių kampu. Bet kokiu atveju, istoriją rašo patys žmonės, ir kiekvienas jų sugalvoja savąją.
Doggy style: lankytojams duoda paturėti Jorkšyro terjerą
Būtent šių aplinkybių sumos dėka ir gimė La Storia. Mažutis bistro su penkiais staliukais, didele širdimi ir šilta bei jaukia atmosfera. Skirta „užbėgti kavos“, „pasėdėti vienai“, „praleisti gražų vakarą su draugais“, „pabūti dviese su mylimuoju“. Ten žavus jorkšyro terjeras palaikys jums kompaniją neįkyriai žvilgčiodamas į akis ir tyliai pūškuodamas, jeigu paimsite jį ant rankų. O mieloji Marija ištikimai ir nuoširdžiai pasirūpins jūsų kulinariniais troškimais. Kuriuos idealiai išpildys šefas Arūnas.
Senamiestis visame gražume. Vilnius, I love you. Arba bandyta pataikyti į tą skambesį, kurį siūlo St Germain.
Vietoje lyrinio nukrypimo pasakysiu, kad man daug labiau patinka rašyti apie kažką nevienareikšmio, kai galima ir pagirti, ir iki soties pasišaipyti iš klaidų. Na, žinote, ar yra kas malonesnio, negu kritikuoti? Bet čia tik pokštas, iš tiesų aš visa balta ir pūkuota, tiesiog kartais vien dėl įvairovės norisi pažaisti kontrastais. O čia kontrastų neaptikau. O norėjosi juk kaip tūlam Uljanovui-Leninui pasisakyti kaip kad jis apie Beethoveno Apassionatą: „Dažnai tokios muzikos klausytis negalima, veikia nervus, norisi kvailas malonybes sakyti, glostyti galvas žmonėms, kurie sukuria tokį grožį, o galvų glostyti negalima, rankas nukąs, reikia galvas trankyti, ir trankyti be gailesčio“. Hm, čia ši citata visiškai netiks, kadangi... Aš netgi specialiai ieškojau silpnosios šeimininkų vietos, ir po idealios vakarienės kitą dieną tarsi atsitiktinai užbėgau užkąsti, o dar kitą dieną kavos, o dar kitą vakarą, kone prieš uždarymą dar kartą – ir niekaip neradau, prie ko prisikabinti. Tiesiog baisu, kas per žmonės, nieko jiems švento, viską daro idealiai. Žodžiu, taip. Visi produktai, kuriems tenka paskesnė garbė atsidurti jūsų lėkštėse, rūpestingai atrenkami pas ūkininkus. Meniu keičiamas ir aktualizuojamas pagal šių produktų pasiūlą. Todėl čia „antro šviežumo“ produktų nerasite.
Alkoholio ten nėra. Čia limonadas.
Nenusigąskit, jeigu pastaruoju metu čia dar nėra alkoholio. Visų pirma, klausimas sprendžiamas. O antra, galima tiesiog pasakyti, ko norėtumėt, ir Marija viską atneš iš šalimais Savičiaus gatvėje esančio restorano „Balzac“. Ir net kamščio mokesčio nenuplėš. Dabar šiek tiek išsamiau apie meniu, kuris galiojo pirmą kartą apsilankius La Storia.
Žalumynų salotos su ožkos sūriu
Lengva įžanga į pietus. Puikūs šviežutėliai lapai su plonyčiais saldaus sultingo ridikėlio griežinėliais ir dosnia sūrio porcija. Man norėjosi šiek tiek daugiau saldumo padaže, nes taip jis būtų geriau subalansavęs citriną. Tačiau mano vyras pasakė, kad jam nusibodo komplikuoti deriniai, kurias aš jį farširuoju kasdien namuose, todėl nieko blogo tame, kad tiesiog su pasimėgavimu pavalgyti to, ką siūlo žmogus išmanantis reikalą (suprask, Arūnas), užuot viską tobulinus savaip (suprask, pagal mane). Bartis su vyru nenorėjau, todėl tiesiog patyliukais pribaigiau salotas (jos tikrai buvo skanios ir be mano patobulinimų ir ėmiau laukti kito užkandžio.
Švieži žalieji smidrai su kapotu kiaušinio tryniu
Puiki klasika, ir kaip tik sezoniška. O ir smidrai nepervirti, ryškiai žali ir traškūs. Puikia idėja pasirodė ant jų pabarstytas parmigiano. Jo riešutiškas prieskonis puikiai derėjo prie panašiai riešutiško smidrų skonio.
Vištos kepenėlių paštetas su svogūnų confit ir duonos skrebučiais
Tiesiog pakęsti negaliu vištos kepenėlių pašteto. Ir tuoj jį visą sušlamščiau, duona išvaliau lėkštę ir dar užsisakiau dvi porcijas su savimi namo. Viena kurių taip ir nesulaukė brėkštant naujos aušros, o antra buvo suvalgyta pusryčiams, beje, dėl šito aš nepatingėjau ankstyvą rytmetį iškomandiruoti vyrą su sūnumi į parduotuvę šviežios bandelės. Paštetas buvo sviesto konsistencijos, tačiau jame visiškai nebuvo įkyriai saldaus grietinėlės skonio. Svogūnų confit kabinau šaukštu, toks jis buvo neįsivaizduojamai skanus. Vos vos traškantys kąsneliai, permatomi, gintariniai, prisisunkę saldumo ir prieskoniu. Lėkštėje taip pat buvo du poro stiebeliai, kuriuos buvo malonu mirkyti į druską ir traukti. Vienintelė sąlyga: tokį patiekalą reikia valgyti visiems esantiems prie stalo, kad po to neprasidėtų problemos dėl burnų skleidžiamų kvapų.
Kiaulienos nugarinės kepsnys su užkeptomis bulvėmis ir burokėliais
Va, ir dabar, rašydama, sugaunu save judinant žandikauliais, it kramtyčiau sultingos, rausvos mėsos gabalėlį su permatomu aromatišku riebalu. Kažką reikia daryti su savo audringa vizualizacija. O kai prisimenu bulves... Tokias valgiau tik pas močiutę kaime, kur ji jas gamino krosnyje, tiesiog munduruose. O po to mes, vaikai, tiesiog gliaudėme rankomis ir springome. Ir atrodė, kad nieko nėra skaniau pasaulyje. Nes tai kvepėjo krosnimi, draugiška šeima ir namų šiluma.
Jautienos fillet mignon
Pastarojo porcija nudžiugino tinkamu iškepimo laipsniu, švelnumu ir jokiais prieskoniais nesuterštu natūraliu skoniu, kurį maloniai akcentavo Café de Paris – gabalėlis sviesto su žalumynais. Ryškiai žali, blizgantys nuo alyvuogių aliejaus špinatų lapai gaivino patiekalą ir dovanojo jam pavasarišką nuotaiką.
Čyzkeikas
Lengvas subtilus cheesecake skonis su skambia ir tikslia citrinos gaida. Puikus padas iš sausainių – nesunkus, nelipnus ir nepermušantis pyrago esmės.
Panna cotta
Skanesnės panakotos nesu valgiusi savo gyvenime. Tobulybė visame kame. Savo gabaritais, aromatu, struktūra, skonio pusiausvyra, pateikimo išmanymu – su balzaminiu actu ir alyvuogių aliejumi (o labiau konservatyviems – su karameliniu padažu). Būsiu tokia įžūli ir patarsiu visiems šefams, kurie įtraukę šį desertą į savo meniu, nepatingėti ir ateiti jo išbandyti į La Storia. Kad suprastų, koks turi būti galutinis rezultatas. O po to tikėtis Arūno geros širdies ir recepto. Žinoma, toks patarimas gali baigtis man tuo, kad mane nebeįleis į dar kelis Vilniaus restoranus... Linksma vakarienė truko tris su puse valandos. Mes plepėjom su Marija, kuris papasakojo, kaip iš paprastos paprastų žmonių svajonės gimė tai, kame ką tik dalyvavome. Gėrėme vyną, po to kavą – puikiai paruošti espresso ir ristretto. Jorkšyras saldžiai miegojo man ant kelių, susivyniojęs į šiltą megztinį. Pasidarė keista, kai vyras priminė, kad laikas namo. Aš ir taip visą vakarą jaučiausi kaip namie. Gavę išsamius nurodymus, kaip paruošti paštetą pusryčiams, kad iš jo išspaustumėm maksimalų malonumą, susiruošėm eiti, bet nesusilaikiau ir pričiupau dar ir cheesecake porciją. Kad per pusryčius dar ryškiau prisiminčiau išvakarėse išgirstą istoriją apie dar vieną svajonę, tapusią tikrove. Už viską sumokėjome 212 litų. Įvertinimas? Be jokios abejonės – 5 žąsys. Ir jeigu galėčiau, pridėčiau dar kelias.   La Storia, Savičiaus g. 6, Vilnius. Tel. +370 616 80 680. Facebook profilis.
Nuo antradienio iki penktadienio - nuo 11:30 iki 14:00, nuo 18:00 iki 10:00.  Šeštadieniais - nuo 18:00 iki 10:00.
 


Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (23)
lankytoja 2014-05-17 13:57

sveiki, buvau siame restoranelyje. Vieta jaukiai irengta, mergina, kuri aptarnavo, blaskesi ir begiojo po visa kavine, bet nuosirdumas sklido :) Maistas, cia manes neitikino, taip – skanu, taciau kainos per dideles. Tikrai Vilniuje yra vietu, kur uz ta pacia kaina galima „sociau pavalgyti“. Taip kritikai gali sakyti, kad lietuvei tik karbonadais pasisotina, taciau, jei zuvies porcijoje turetu buti 150 gr, jos buvo, duok dieve, 100 gr….. Siai vietai palinketi noriu sekmes.

nezinoma 2014-06-04 14:48

na,senamiestyje visur tokios kainos maisto, yra tikrai kur ir daug brangiau arba iseini alkanas.. Man patiko, duodu 10 balu. Sekmes

Ten buvęs 2014-08-28 22:20

Skanu, sotu, viskas šviežia. Jauku, ramu ir gera.
Man patiko. Visokeriopos sėkmės šiam restoranėliui. Vilniui reikia tokių maisto oazių.

Tikėjomės 5-ių 2015-01-02 14:51

Paskaitėm apžvalgą, patikėjom, nuėjom vakarienės. Jei šis restoranas vertas penkių žąsų, siūlau apžvelgti jį iš naujo arba jūsų reitingai bato aulo dydžiu matuojami. Penkios žąsys iš penkių- už ką?? Vakarieniavom šeštadienio vakarą, stalą gavome paskambinę tą pačią dieną. Aptarnavo dvi padavėjos (šeimininkė ir šeimininkės giminaitė?? ), nei viena nei kita savo kompetencija neįtikino. Vyresnė priiminėjo užsakymus sugrūdusi rankas į savo familiarios aprangos kelnių kišenes, jaunėlė, kurios veide buvo matyti lengvos panikos atspindžiai, matyti buvo paprotinta , kas yra geras aptarnavimas. Pasiūliusi „pagelbėti“ su meniu, perskaitė jį mums per petį. Na skaityti bet mes ir taip mokame. Užsakius steiką, deja nepasiteiravo kaip norėtume jo pagaminto, apie tai užsiminus buvo pasakyta, kad steikas yra vidutinis, nes įprastai taip kiti užsako (seriously?). Vandens taurės buvo nuolat papildomos. Dėkoju. Bet nesu tikra ar dera čiupti taurę nuo stalo pirštais neužkojelės paliekant įkalčius? Vynas prie steiko buvo pasiūlytas primityviuoju „norėsite raudono ar BALTO?“ Nice. Žinoma, specialistai esate jūs, jums apie reitingus spręsti, ne mums. Mes tik spręsime apie jūsų kompetenciją vertinant. No offence, bet gal pabandykite dar kartą?

Giedrė 2015-01-29 22:02

Labai jauki ir neįpareigojanti, nevaržanti aplinka. Paprastas ir nuoširdus aptarnavimas. Nelaksto su baltom pirštinaitėm, nekloja staltiesių, koncentruojasi, kaip supratome, į jaukumą, itališką stilių bei maistą. Maistas, mano nuomone, labai ir labai geras! Valgėme anties confit. Padavėja perspėjo dėl patiekalo gaminimo būdo, galimo mėsos sūrumo ir pan. Buvo paruošta puikiai! Ragavome ir steiko – idealiai iškeptas kokybiškos mėsos steikas su derančiu subalansuotu garnyru. Restoranas, atrodo, išsikėlęs koncepciją ne stebinti patiekalų puošyba, įmantriomis formomis ar tekstūromis (na, karamelizuotų žibučių čia ir mangų pasiflorų burokėlių duonelės tikrai nerasite), bet savo svečius stebinti tobulai skaniu maistu. Desertui buvo creme brulee – na, tikrai puikus! Išgirtosios panna cotta tuo metu neturėjo – gaila. Būtinai sugrįšime. Drąsiai rekomenduoju visiems, kurie vertina tikrą skanų ir puikiai paruoštą maistą, tačiau nereikalauja iš virtuvės „haute couture“ puošybos. 10 iš 10.

Parašykite komentarą