ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.

Lokys: sovietinis reliktas laksto guviau, nei galvojome

Lokys, Stiklių g. 8, Vilnius

2014 - 08 - 02
Stiklių gatvėje, kaip žaisliukas. Daug turistų.

Kartais būna taip, kad patirtis ir nuojauta ima ir apgauna. Restorano Lokys praeitis nieko gero nežadėjo. Įkurtas 1972 metais, restoranas buvo sovietinio „visuomeninio maitinimo“ ir Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto kūdikis ir laimingos Sovietų Lietuvos parodinė versija. Juo žavėjosi svečiai iš Maskvos ir rodė kaip pavyzdį apie tai, kaip Lietuva panaši į Vakarus.

Žvėrienos restoranas toje šalyje, kur kulinarijos viršūnė buvo pikantiškos salotos ir Kijevo kotletas, buvo daugiau nei egzotika. Tai buvo tikrovėje įkūnyta svajonė apie gerą gyvenimą laisvajame pasaulyje.

Iškaba primena senus laikus, kai tai buvo Pabaltijo egzotikos viršūnė

Tokie restoranai, kaip Lokys anais laikais buvo iš esmės spalvotas žurnalas, skirtas už spygliuotos vielos sėdintiems kaliniams, kad truputėlį pasidžiaugtų. Savo funkciją jie tada atliko, tačiau perkelti į laisvos Lietuvos aplinką senieji žaisliukai džiugina dažniausiai tiek pat, kiek ir nešviečiantys Operos ir baleto teatro šviestuvai. Ar gali eksponatas iš praeities veikti ir konkuruoti rinkoje dabar? Atėjome netikėdami, kad tokia transformacija galima: pavyzdžiui, kitas panašus objektas, restoranas Medinininkai, irgi buvęs sovietinių turistų tako pažiba, dabar yra tik neįspūdinga maitinimo įstaiga gražiuose mūruose, su nuobodžiu meniu, be misijos ir be svajonės.

Restorane Lokys sėdi vien užsieniečiai. Bent jau dabar, vasarą. Gal mums tik taip pasirodė? Paklausiu padavėjos. Sako, taip ir yra. Pagalvoju, gal lietuviai irgi mano, kad čia nėra ko eiti.

Visi lankytojai – užsieniečiai. Lietuviai bijo užeiti.

Meniu – nemažas, tačiau laukinės mėsos čia nedaug: tai natūralu, juk neįmanoma prišaudyti giriose visko, kas juda, ir užkimšti šaldytuvus, kad būtų ir lūšies mėsos sriuba, ir erelio kepsnys (šie patiekalai išgalvoti, nebandykite užsisakinėti). Užtat vynų korta – plati ir protinga. Nustembame, pamatę meniu, kad prie patiekalų pateikti vyno pasiūlymai. Ne sovietinis palikimas. Galėtų dažniau taip būti daroma ir kitur: išmokyti padavėjus vyno derinimo nėra paprasta, čia toks tarpinis variantas.

Čia alus, bet geras vyno sąrašas ir išmanios rekomendacijos sąlygoja, kad daugumas geria vyną. Gerai: didesnis pelnas.

Pasižvalgius į valgančius, atrodo, tai veikia: daugiau nei pusė lankytojų geria vyną, o ne alų, kuris Vilniuje dažnai užsisakomas ne todėl, kad labai mėgstamas, o todėl, kad vynai yra siūlomi bet kokie, bet kaip ir be jokio supratimo. Tai alus būna paprastesnis pasirinkimas.

Absoliučiai vienintelis nevykęs dalykas buvo užtepėlė

Šiek tiek per paprastai atrodo gana paprasta duona ir tikrai nei šioks, nei toks užtepas: per rūgštus, per nykus, ir atrodo lyg iš pareigos padėtas.

Čia salotos su šilta stirniena

Užkandai užsisakome salotas su šiltais stirnienos gabalėliais, vytintais vynuoginiais pomidorais, baltuoju ridiku ir uogomis (25 Lt). Nepatikliai ragauju, bet viskas labai gerai. Stirniena švelni, salotos balansuotos protingai, ir, ačiū Dievui, niekas nesugalvojo recepto patobulinti prakeiktais šviežiais vyšniniais pomidoriukais (yra vytintų, bet čia kitas reikalas). Mažų pomidoriukų puselės dažniausiai sako klientui: „norėjome papuošti, nežinojome kaip“.

Šernienos kepsniukas – laukinė kiaulė žuvo ne veltui

Pagrindiniai patiekalai. Aš sakyčiau, šernienos kepsnys (55 Lt), tačiau meniu sako kitaip: „Kunigaikščio Gedimino pamėgtas šernienos kepsnys su bruknėmis ir saldžia kriauše“. Tebūnie kunigaikščio, tebūnie pamėgtas. Sudėtingi patiekalų pavadinimai atrodo kiek komiškai ir teatriškai, išversti į anglų kalbą, bet kai taip skaniai iškepta žvėriena ir kriaušės bei bruknių saldi gaiva taip gerai dera, aš jiems galiu atleisti tą valgiaraščio išmonę. Linguoju galva – štai dar vienas patiekalas, brandus ir profesionalus, ir nė lašo sovietinės virtuvės palikimo.

Prapjauta stirniena pasirodė tiksliai iškepta – vidutiniškai, kaip ir prašome

Stirnienos kepsneliai su baravykais ir obuoliais, ir su bulvių skiltelėmis (65 Lt), stebina toliau. Kas čia darosi, bene čia nepastebėtas Senamiestyje lindi ir užsienio keliautojus sau linksmina visai geras restoranas? Mūsų klausė, kaip iškepti stirnieną, pasakėme – vidutiniškai, ir tiksliai taip ir iškepė. Nė vienos klaidos visame patiekale.

Sienoje – šventieji, išganytojai ir gyviai

Ir aptarnavimas nenuvilia – gėrimus papildo tada, ir tiksliai tada, kai reikia, ir padavėjų pakankamai, kad galėtų suspėti prie visų lankytojų. Šalia patenkintas burbuliuoja stalas su vienuolika australų pensininkų: jie dabar manys, kad visur Lietuvoje tokia tvarka restoranuose. Tegu taip ir galvoja, grįžta į kengūrų žemę ir visiems papasakoja, kokie toje Lietuvoje įspūdingi žmonės ir valgiai jaukiuose vidiniuose Senamiesčio kiemuose.

Čia toks gražus mėsyčių rinkinys, ir visai viskas gerai, nė vienos mėsos iš Norfos biudžetinės linijos

Dar pabaigai užsisakome mėsų rinkinį (22 Lt) – lėkštutė nelabai didelė (kitos porcijos kaip tik pasirodė dosnios), tačiau visos mėsos puikios kokybės, ne iš pigiausio prekybos centro. Ir vėl jokio broko.

Dviese už vakarienę, su arbatpinigiais, sumokėjome 260 Lt.

Įvertinti nebuvo sunku: pirmiausia, tai vienas nedaugelio restoranų (kitas būtų Stiklių aludė), kur Vilniuje galima drąsiai nusivesti svečius iš užsienio, kurie nori „ko nors lietuviško“ kontroliuojamoje ir kompetentingoje aplinkoje, ir kur būtų tinkamai dozuotas Senamiesčio jaukumas, šiek tiek neįprastas maistas (čia išskirtinumas yra žvėriena), vietos spalva ir saugus vakarietiškas aptarnavimas. Antra, pagal mano kriterijus, penkias žąsis iš penkių gauna ne tie restoranai, kurie nedaro didelių klaidų, o tie, kurie yra kažkuo įsimintini, ir kurių nelikus, miestui daug ko stigtų. Lokys pasirodė būtent toks, ir todėl – penkios žąsys iš penkių.

 

Lokys, Stiklių g. 8, Vilnius. Tel. +370 5 262 9046. Tinklalapis. Facebook profilis.

Kasdien, nuo vidurdienio iki vidurnakčio.



Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (6)
Raimis 2014-09-21 17:24

Busit Kaune pabandykit dar viena sovietini restoraniuka Medziotoju uzeiga. 1965 metu ikurimo. Man ne gurmanui buvo visai skanu. :)

Medžiotojas 2016-01-01 16:39

Restoranas šiaip gražus rūsys fainas bet,,, valgiau bebro uodega tai vos neapsivėmiau neišmarinuota ir nedakepta ,,,,

tst 2016-02-24 00:19

Tai kad Loky bebro uodegos nebūna, kažką sumaišėt

tst 2016-02-24 00:21

Tai kad Loky bebro uodegų nebūna, kažką sumaišėt

D 2016-02-10 19:19

Teko buvoti su svečiais iš Japonijos. Buvo gėda.. Stirniena švinktelėjusi, salotos suvytę, įsiūlytas duonos desertas (tas senovinis, tarybinis) buvo neskanus. Padavėjos senos, vangios, sugrūdo mus 6 už vieno pailgo stalo – alkūnės remiasi.. Niekada tan nieko nevesiu. Visai kas kita buvo Holy Mikos. Tie patys svečiai ten buvo anksčiau. Pasiūlė puikų patiekalų rinkinukų variantą, kad svečiai išragautų kelių lietuviškų patiekalų. Lokys tikrai padvelkė sovietine dvasia, kai studentai eidavom ten paūžti…

Parašykite komentarą