ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.

Manami, dar vienas Azijos virtuvės bandymas

Manami, Konstitucijos pr. 16, Vilnius

2014 - 09 - 14
Štai taip Manami matyti VCUP iš upės pusės

Azijos virtuvė Lietuvoje dar nepasidavė: nors autentiška japonų virtuvė pati savaime neturi pakankamai didelės klientūros, Tailando ar Malaizijos virtuvei apskritai stinga paklausos (lankytojai tenori sriubos iš tų šalių), tačiau „visos Azijos“ restoranai, rodos, yra šių laikų formulė: didelis meniu, kuriame kiekvienas randa kažką sau. Tie, kas nenori nei Japonijos, nei Korėjos, nei Tailando, pasiima saldžius ir sočius kinų virtuvės patiekalus su daug krakmolo ir visi lieka laimingi.

Pro langus galima žvelgti į pastatytus ir net nedastatytus pastatus

Žinoma, didelis meniu taip pat reiškia, kad sunku tikėtis nuoseklios kokybės, tačiau pažiūrėkime, kaip pavyko dar vienas bandymas, įsikūręs, ko gero, kukliausiame sostinės prekybos centre VCUP. Buvęs „centrinis univermagas“ (taip daugelis jį vadindavo mano vaikystėje) įsileido šiek tiek natūralios šviesos, ir restoranas „Manami“ penktame aukšte turi didelius langus, pro kuriuos toli matyti.

Tie akmenukai po lazdutėm tai nei šis nei tas

Interjeras, palyginti su daugeliu Azijos restoranų Lietuvoje, yra labai asketiškas ir gana dirbtinis (jautiesi, lyg architekto pieštame paveikslėlyje), ir akmenėliai, skirti pasidėti valgymo lazdelėms, yra visiškai nevykęs sumanymas, nes lazdelių ant jų padėti neįmanoma, tačiau nepaneigiamas bendras geras švaros ir tvarkos pojūtis.

Gal ir nereikėtų ant geros vėduoklės dėlioti messy sušių, kaip suggestina ši nuotrauka iš meniu

Meniu didelis ir jo nuotraukos kai kur stebina paprastumu: sušiai, išdėlioti ant vėduoklės, yra kažkieno kūrybinis sumanymas, kuris turbūt žada valgytojui, kad „čia mes darom truputį savaip“. Man labiau patiktų tradicinis pateikimas, o ne provincijos fantazija: žinoma, daug kas galima. Galima ir sriubą pilstyti į šampano taures. Bet gal geriau nereikia.

Restoranas kalba apie „kelionę po neragautą Aziją“, kas šiek tiek klaidina, nes patiekalai yra tradiciniai (bent jau pavadinimai), ir nieko nepažįstamo ten nematyti. Valgiaraštis daugiausiai dėmesio skiria japonų virtuvei. Todėl užsisakome tradicinius patiekalus ir žiūrim, kas bus.

Sušiai gal ir nieko, bet kas čia per dėliojimas ratuku. Be to, wasabi reikia užtepti tarp žuvies ir ryžių

Sušiai palieka neblogą įspūdį: ryžiai adekvačios (nors ir ne pačios aukščiausios) kokybės, lipnumas ir drėgnumas – geri, o pamirštas žaliųjų krienų, wasabi, tepinėlis po žuvies lakšteliu yra pernelyg dažna klaida Lietuvoje, kad dėl to kelčiau tragediją. Ir sušiai su unguriu (9 Lt už vieną), ir su tunu (7,50 Lt) pradžiugina geros konsistencijos žuvimi, sušiai su omletu (4 Lt) mažiau pavykę – omletas blankus ir pailsęs, o „gunkan“ sušiai su jūrų šukutėmis su aštriu padažu (12 Lt) patiktų stipresnio skonio mėgėjams. Patarčiau pasirūpinti ir tradiciniu išdėliojimu, nes sudėjimas ratuku, lyg pyragėlių prie kavos, nėra vykusi mintis.

Tom Kha Kai, arba bent jau taip meniu sakė

Tailando sriuba „Tom Kha Kai“ (17 Lt) tegalėjo pasigirti trimis krevetėmis ir skonio intensyvumas buvo padalintas iš trijų, palyginti su tuo, ką norėtųsi gauti. Optimizuota šiauriečiams?

Ramen su lakštiniais atrodė odieve kaip gerai, tačiau skonis? Skonis atsiliko labai toli.

Sultinys „Tori Ramen“ (18 Lt) su makaronais ir kiaušiniu labai gerai atrodė nuotraukoje, tačiau skonis buvo blankus. Paprastai to sultinio dubuo Japonijoje atstoja pietus – čia žymiai kuklesnis variantas. Ir ne tas kuklumas, kurį reikėtų sveikinti.

Raisukaris nustūmė dar laipteliu žemyn.

Ryžiai su vištiena kario padaže (20 Lt) patirtį stumtelėjo dar vienu laipteliu žemyn. Šparaginės pupelės buvo iš giliausio šaldiklio, o pats kario padažas nepataikė į standartinį japoniško kario skonį: atvežtas į Japoniją britų XIX amžiaus pabaigoje, šis populiarus padažas yra ir turi būti visuomet vienodas. Jo skonio su niekuo nesupainiosi niekur pasaulyje – vienodas kaip „Coca Cola“ arba teisingai iškeptas prancūziškas sviestinis ragelis.

Tempura – per daug tešlos, per storas sluoksnis, stigo lengvumo

Paskutinis patiekalas, jei būtų fantastiškas, galėjo išgelbėti situaciją, deja, nebuvo lemta. Apkeptos japoniškoje „tempura“ tešloje krevetės ir paprika (16 Lt) buvo nuviliantys: tešlos sluoksnis per storas, o padažas buvo tiesiog neteisingas: prie šio patiekalo patiekiamas labai skystas ir lengvas, sultinio pagrindu gaminamas skystis, o čia buvo tiršta masė, panašesnė į „teriyaki“ padažą iš visai kito recepto.

Trise sumokėjome 170 Lt, įskaitant ir arbatpinigius. Galbūt galėčiau ateiti ir vėl, valgyti sušių, kai vėl būsiu netoliese, tačiau bandymas gana vidutiniškas. Dvi žąsys iš penkių.

 

Manami, Konstitucijos pr. 16, Vilnius. Tel. Tinklalapis. Facebook profilis.

Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio – nuo 10:00 iki vidurnakčio. Penktadieniais ir šeštadieniais – nuo 10:00 iki 01:00.



Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (7)
2014-09-17 16:56

as valgiau ramden su zalia vistiena, tiksliau issiunciau atgal- Grizo ta pati tik apkepta… ‘is naujo’ padaryta. cheers to that.

Nikita 2014-09-21 14:27

Taip ir nesupratau pagal kokius standartus buvo įvertinta, ar pagal Lietuvoje gaminamą azijietišką maistą, ar pagal originalią Azijos virtuvę… O interjerą manau kiekvienas savaip įvertina.

Petruška 2014-10-01 13:19

Tempura petražolėm papuošta?:D

Paulius 2015-05-10 11:00

Na o man šis restoranas paliko puikų įspūdį. Maisto skonis sodrus, o jau koks vaizdas! Meno kūrinys lėkštėje. :)

2017-01-09 02:00

Naujųjų metų vakarui užsisakėme sushi išsinešimui. Paskambinau dieną prieš tai, susitariau , kad atvažiuosiu pasiimti 31d, 17.30. Atvažiavau pasiimti 17.20, jie jau buvo pagaminti, supakuoti ir paruošti išsinešti. Pagal kainas nurodytas internete nesupratau, kodėl tiek sumokėjau ir nuo ko priklauso kainos, bet tai nėra svarbiausia. Parsivežus namo išsipakavus juos pamačiau, kas arba jie gan senai pagaminti arba gaminti iš gan nešviežių produktų, tai išdavė avokadas, kuris buvo beveik juodos spalvos…. Paragavus, buvo dar baisiau, įsitikinom, jog jie pagaminti tikrai senai, ryžiai, guminiai ar kaip juos apibūdinti net nežinau, žuvis, krevetės, vištiena ir visa kita, tiesiog tragiško skonio. Sugadinta naujųjų metų vakarienė, iš 40 gabalėlių sushi suvalgyti 5, visi kiti iškeliavo į šiukšlių dėžę, sakyčiau gan prabangios šiukšlės gavosi…. Bet svarbiausia ne išmesti pinigai, o tai, kad esu mama, kuri maitina žindo vaiką, ir galėjau apsinuodyti, jūsų nekokybiškai pagamintais patiekalais, tai būtų atsiliepę ne tik mano, bet ir mano 5 mėnesių dukrytės sveikatai. Tikiuosi pradėsite labiau kontroliuoti savo maisto produktus, jų šviežumą, bei gamybą.

Parašykite komentarą