ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.

Meat Lovers Pub: anksčiau buvo vieni geriausių burgerių sostinėje. (ATNAUJINTA VĖL)

Meat Lovers Pub, Šv.Ignoto 14, Vilnius

2012 - 07 - 15
Pastebėkit, koks teisingas interjeras. Pastebėkit senovinę radiją ant baro. Tokia mano vaikystėje buvo Kaune. Ir ligi šiol yra.

14 07 2012

Tai, kas dėjosi vėl atėjus su kompanija, aiškiai parodė, kodėl žmonės skundžiasi. Laukėm savo maisto ilgai. Tikrai ilgai. Žmonės kitoje salėje, atėję po mūsų (kai mes atėjom, buvo visiškai tuščia), gavo savo burgerius, suvalgė ir išėjo, o mes savo dar laukėm. „Labai atsiprašom, negerai išėjo.“ Vienos valgytojos sriubos ji laukia 45 minutes. Paklausiam. Pasirodo – pamiršo. „Labai atsiprašom“. Sriubą atneša.

Žemiau išgirti vištienos sparneliai atnešami nepakankamai iškepti – abi porcijos tokios pat. Taukinos, neapskrudusios.

Padavėja, matydama valgančių nepasitenkinimą, slepiasi už kampo, kad jos vėl ko nors nepaklaustų. Čia vaikų darželis?

Giros? „Šaltos turim tik tris, mūsų mažas šaldytuvas.“

Jautienos tartaras buvo geras. Načos irgi buvo geri. Bet taip dirbti negalima. Lieka trys žąsys.

09 04 2012

Nesitikėjau, kad man teks peržiūrėti šią recenziją, tačiau situacija pasidarė tokia, kad toliau negaliu apsimesti, kad nieko neatsitiko. Taip, manęs asmeniškai jie kol kas nenuvylė, ir labai dėkui už tai, kad pakabino memorialinę lentą „Čia sėdėjo Užkalnis„, tačiau būčiau nesąžiningas, jei bandyčiau ignoruoti neigiamų atsiliepimų griūtį.

Maistu niekas, rodos, nesiskundė, bet vilniečiai ir miesto svečiai keikiasi ir niršta, kad ateina ir burgerių laukia valandą, 1:15, pusantros valandos (kai burgerių būna – kartais ateina žmonės ir „burgerių nėra“, dar neatvežė – nu atsiprašau). Tai ne vienas ir ne du atsiliepimai. Tai patternas. Aiškiai kažkas netvarkoj virtuvėje, ir aiškiai kažką reikia daryti. Aš čia dar labai mandagiai pasisakau: kiti atėję valgyt burgerio toli gražu ne tokie malonūs.

Kol kas tiek, ir viena žąsimi sumažėjo.

Jei turėčiau limitą, kiek kabakų gali užsidirbti penkias žąsis iš Laukinių žąsų, tai jau būtų labai sunku. Nes kažkaip, ar dėl pavasario, ar dar dėl kažko, užplūdo mano gyvenimą geri restoranai.

Lengviausia man, be abejo, testuoti tas vietas, kurių maistą pats išmanau. Burgerius išmanau. Burgerius moku gaminti ir jais vaišinti. Burgerių esu daug gaminęs, valgęs ir juos bandęs keturiuose žemynuose (taip, ir Afrikoje, ir ne, ten jie nebuvo geri). Ir dar – būna tokios vietos, kur jau per pirmas penkias minutes žinai, kad turbūt bus gerai. Va toks jausmas.

Mytlaverių restoranas yra šv. Ignoto gatvėje, labai Senamiestyje bet neturistinėje kryptyje

Tai pradėkim nuo to, kaip ten gerai. Mes atėjome kovo 3 dieną, kai gatvėje šurmuliavo Kaziuko mugė. Iš tikrųjų, velnią ten šurmuliavo. Apie šurmuliavimą rašo tie, kas įsivaizduoja, kad lietuvių kalbos turtingumą vaizduoja penki šimtai sinonimų žodžiui „eiti“, surinkti etnografinėse ekspedicijose po kaimus ir vienkiemius. Girdi, vietoje žodžio galima sakyti pėdinti, kėblinti, šlumščiavoti, kabaldinėti, barmalėjinti, razdrakoninti ir špacyruoti. Ir todėl, matai, mūsų lietuvių kalba yra labai graži ir turtinga. Bet čia tai ne apie tai.

Tai va, mugė ne šurmuliavo, mugė vyko: vieni žmonės šalo, kiti stumdėsi, esu tikras, labai džiaugėsi visi miesto kišenvagiai ir taip pat ilgapirščiai, atvykę iš kitų miestų ir rajonų. Kai gyveni Senamiestyje, tai Kaziuko mugė yra prie durų, kas yra smagu, bet yra ir savų džiaugsmų: jei nori naudotis automobiliu, turi pastatyti mašiną jau ketvirtadienio vakarą labai, labai toli Užupyje prie apgriuvusių tvorų, nes kitaip juo negalėsi naudotis, kadangi gatvės uždarytos. Apie tai parašiau socialiniame tinkle „Facebook“, ir kaip mat pusė žmonių suprato, esą Užkalnis pyksta, kad visureigiu nebegali nuvažiuoti ir nusipirkti švilpuko. Tada parašiau tyčia, kad manęs mugė nedžiugina, ir aš emigruosiu, o jūs čia gyvenkit. Tuomet jau pasipiktino nebe dešimtys, aber šimtai, ir pradėjo atrodyti, kad negali sugalvoti tokios durnystės, kad niekas nepatikėtų (vienas skaitytojas net konkrečiai nurodė, kad normalūs žmonės kai juokauja, tai perspėja). Tačiau kažkaip dar vienas paskatinimas pabandyti dar nematytą restoraną.

Meniu ant sienos – vienas teisingumų

Teisingumas prasideda nuo to, kad kabako pavadinimas angliškas. Aš tai myliu. Man tai patinka, nes kuo platesnė anglų kalbos vartosena Lietuvoje yra raktas į sekmę, turtą ir pražydėjimą. Man patinka, kad pavadinimas nėra išverstas į lietuvių kalbą (tik ant popierinės staltiesiukės, kuri yra  A3 lapo formato ir patiesta kiekvienam valgytojui, yra gražus raudonas antspaudas ir ant jo trumpas paaiškinimas „mėsos namai“). Aš tikiuosi, kad vien tai įvarys drebulį visiems, kas bijo anglų kalbos įsigalėjimo.

Antspaudas pasako.

Tai smulkmena, bet net restorano tinklalapyje jo telefonas nurodytas ne su aštuonetu – 8 652 51233 – o tarptautiniu, kosmopolitiniu formatu: +370 652 51233. Aš tai myliu ir vertinu.

Meniu didelis, ant sienos, dviem kalbom, ir pirmiausia angliškai (na, jei žiūrėti iš kairės į dešinę). Tai sutaupo laiko, nes padavėjas ir barmenas, Dievas mato, neturi kada ilsėtis (apie tai vėliau). Gali į meniu visą laiką žiūrėti, kol sėdi, ir galvoti apie tai, ko čia dar užsisakius. Labai gerai sugalvota. Paprastai ant lentos rašomi tik „specials“, tai yra, tokius patiekalus, kuriuos šiandien siūlo restoranas priedo prie įprastinio meniu, bet čia ant sienos yra viskas.

Pastebėkit, koks teisingas interjeras. Pastebėkit senovinę radiją ant baro. Tokia mano vaikystėje buvo Kaune. Ir ligi šiol yra.

Prašau pažiūrėkit į aukščiau esančią nuotrauką ir pastebėkit dar vieną dalyką. Taip, drabužių siena, su daug kabliukų. Lietuva yra šaltas, šlapias, snieguotas kraštas, visi vaikšto šiltai apsirengę, ir šiuos dalykus reikia spręsti, bet labai nedaug kas juos adekvačiai išsprendžia. Kur pažiūrėsi, labai daug kur stovi tos pačios dišovos, iškrypėliškos, pigiose Kinijos dirbtuvėse pagamintos viešelkos, kurios lūžta ir griūna, nes jų per mažai, nes ant jų paltai turi būti sukabinti trim sluoksniais ir jos nelaiko svorio, ir tai yra nepatogu ir bjauru. O čia viskas išspręsta.

Meniu yra tradicinis – viskas iš esmės apie mėsą. Dar užsakėm vištienos sparnelių (barmeno ir padavėjo rekomendacija), ir šie yra tikrai geriausi Vilniuje – ir dėl to, kad atnešė saldųjį-skaidrųjį čili padažą prie jų (jo yra daug ir gausiai azijietiško maisto parduotuvėse), bet daugiausia dėl elegantiško ir labai patogaus suformavimo – toks sausas kauliukas, už kurio gali čiupti ir tada valgyti labai kultūringai, o ne kaip kiaulė tepliodamas digitus.

Matot, kokie kauleliai? Tai va.

Džiugina, kad burgerių ne per daug, kad neprisigalvota kažin ko (dvidešimt patiekalo variantų, kaip aš nepavargsiu kartoti, yra gana aiškus pažadas, kad nė vienas iš jų tobulas nebus). Pora rūšių, ir dar vienas su arkliena, bet tų su arkliena nebuvo mūsų apsilankymo dieną. Burgeris kainuoja 16 Lt, arba 21 Lt jei pagerintas ir su šonine, tai aišku kad aš tą ir paėmiau, nes ne tam aš palikau darbą BBC, pardaviau namą netoli Temzės, grįžau į Vilnių ir dabar kas savaitę rodausi per televiziją, kad aš valgyčiau paprastą burgerį, jei primokėjęs tik 5 Lt gali gauti pagerintą.

O dar, žiūrėkit, jie yra dar vienas restoranas, kuris vadina burgerį burgeriu. Ne mėsainiu. Už tą patį esu pagyręs Studio 9. Nes jeigu aš laikau restoraną ir noriu pardavinėti burgerius, aš pardavinėju burgerius, ir rašau meniu, kad pardavinėju burgerius, OK?

Vienas geriausių Vilniaus mieste. Įsižiurėkite į druskytę ant bulvių. O taip.

Pasakyti „burgeris nenuvylė“ reikštų įžeisti šeimininkus. Burgeris buvo tikrai iš geriausių Vilniuje. Nebuvo pagailėta cibulių ir salotų, o mėsa turėjo tokį puikų, intensyvų ir kartu švelnų dūmiškumą, kad aš valgiau ir stebėjausi. O bulvytės. Bulvytės. Bulvytės. Kaip iš geriausių Amerikos boutique burgerinių. Hand cut. Su daug druskos. Teisingai apkeptos. Aikit sau, negaliu. Aš ten turiu grįžti.

Mano dukra valgė dešrelių, tokių beveik angliškų bangers & mash, bet visgi ne, nes dešrelės buvo labiau ne tokie riebūs vokiški viurstai, ir dar gražiai užklotos rukolos lapais. Žinau, jas reikia vadinti graržragrargžtėsmis, ar kažkaip, bet gal ačiū, man rukola yra gražiau. Ir dešrelės buvo su nuostabiu, saldoku, karamelizuotų cibulių padažu, o šalia jo dar gražus pesto, na, jei nebūčiau suvalgęs to burgerio, tai dar ir sau užsisakyčiau tų dešrelių.

Tobulos buvo ir dešrelės.

Jaučiate, prie ko aš lenkiu? Kad kur tik mes bakstelim pirštu, viskas tobula. Ponia Užkalnienė valgė antienos sriubą, ir ji buvo riebi riebi, gal net per riebi, bet tokia anties sriuba ir turi būti. Ir su fainais džiūvėsėliais. Aš nesakau, kad davai jūs nevirkit tokios riebios sriubos, aš gal greičiau kreipiuosi į klientus, kad galbūt po tos sriubos burgerio jau nebevaliosit.

Jūs manot, kad čia viskas? Ne, čia ne viskas. Jie turi (kaip matote vienoje iš nuotraukų) nei didelį nei mažą kokteilių sąrašą, tai aš pagalvojau, pabandysiu aš ko gero ir juos. Pirmasis buvo Long Island Iced Tea (nuotraukoje), kokteilis, kurio legenda siekia Prohibicijos laikus, o iš tiesų tai dieviškai švelnus, bet termobranduolinės nugirdančios galios. Ten viskas buvo tvarkoj, bet prie jo prašom ką aš matau? Long Beach,  minėtojo pirmojo kokteilio variacija, mažai žinoma ir retoka – ten tradicinius ingridientus keičia Triple Sec ir džinas. Ir tokių yra daugiau: pvz., plačiai žinomas daugeliui yra sluoksniuotas šotukas B-52 (pagal bombonešio pavadinimą, Kahlua, Amaretas ir Baileys), tačiau čia yra teikiamas jo retesnis brolis, B-57: Baileys, Kahlua ir pipirmėčių šnapsas ir/arba sambuka. Ir visa tai spėja pateikti (ir Sambuca padegti) vienas ir tas pats padavėjas ir barmenas, spėjantis aplakstyti visus.

Žinoma, tas vienišo padavėjo lakstymas nėra stiprybė. Jis fiziškai negali prišokti prie visų taip greitai, kaip tai vyksta restoranuose, kur tokio dydžio salę aptarnautų dar vienas arba du žmonės. Bet tas žmogus sukosi taip greitai, gerai ir nieko nepamiršdamas, kad situacija ir jam tenkantis darbo krūvis yra vos pastebimas klientui.

Gėrimai čia neatsitiktiniai ir ne tiems tamsuoliams, kas kalba apie „kokteiliukus“ („gal padaryk kokį kokteiliuką“)

Aš grįšiu prie tų kokteilių. Ezoterinių kokteilių įtraukimas į meniu man signalizuoja, kad savininkas ir/arba barmenas žino tolką baruose ir gėrimuose, ir ne Lietuvoje tos žinios įgytos. Aš būčiau labai nustebęs, jeigu būtų kitaip.

Vienu žodžiu, nemoku pasakyti, kaip man ten patiko. Nemoku pakankamai įtikinamai pažadėti, kad eisiu dar. Atsakau už bazarą, gyvas būsiu – eisiu dar. Ir neturiu galimybės skirti šiam kabakui kito įvertinimo, kaip aukščiausią* (recenzijos rašymo metu). Ačiū.

Meat Lovers Pub, Šv. Ignoto 14, Vilnius. Tel. +370 652 51233. Interneto puslapis. Facebook puslapis.

Nuo pirmadienio iki trečiadienio: 10:00 – 22:00. Ketvirtadieniais: 10:00 – 24:00. Penktadieniais: 10:00 – 03:00. Šeštadieniais: 12:00 – 03:00. Sekmadieniais: 12:00 – 20:00.



Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (70)
Saulius 2014-07-10 14:35

Buvau Klaipedos Meat Loveriuose. Nusivyliau. Bulves prastos, patiektos su Heinz kecupu, burgeris buvo irgi toks pusetinas, daugiau 5 is 10 nerasyciau. :)

Burgeriu gerbejas 2014-07-14 18:11

Gerb. Andriau, norėjau pasiteirauti, ar esate ragavęs Vilniaus baro 7 fridays „šauni vietelė“ burgerį? Absoliučiai geresnis tiek už Meat lovers, tiek už Studio 9 burgerius. Dažnai lankausi 7 fridays būtent dėl jų puikios virtuvės, labai skanių padažų. Norėčiau išgirsti ir jusų nuomonę.

vaidas 2014-09-18 15:39

Imho žasų kiekis turėtu dar mažeti. Vakar dienos įspūdžiai: visa mėsa buvo sukepta iki visiško sudžiovinimo. paprašius dar vieną burgerį iškepti pusiau žalią, buvo atneštas lygiai toks pats vidpadžio kietumo ir sausumo daiktas. padavejas paaiškino, mol virtuvės politika kepti tik well done. atskiro paminėjimo vertas požiūris į įpilamo gėrimo kiekį. dozė alkoholio meniu matuojama kaip ir visur =40 g. Dvigubas = turėtų būti 80.. In fact 50 (!) paprašėm atnešti menzūra kuria matuoja įpilamą kiekį, visas puikiai sutilpo į 50 g. nei personalas buvo žiauriai nepatenkintas ir net nebandė vaizduoti kad čia netyčia taip.. o gaila. kažkada tikrai buvo gera vieta

As 2015-01-23 12:37

Buvau du kartus Klaipedoj, labai suzavejo, taciau trecias kartas nuvyle. Bulvytes susvilusios, o burgerio mesa neiskepus, raudonas vidurys. Nusivyliau…

2016-01-07 15:03

Teko kelis kartus pabuvoti Vilniuje- labai nusivylėme abu kartus, pirmą kartą užsirezervavome telefonu staliuką 8 žmonėms, atėjus paaiškėjo ,kad reikės tilpti prie keturviečio (požiūris buvo toks, kad jei nepatinka, keliaukite kitur). Antrą kartą pabuvojom vakar – sėdėjome visiškai nešildomoje salėje (nuo įėjimo kairėje pusėje), sriubą taip pat atnešė absoliučiai šaltą. Šioje salėje vienas iš klientų ištisai triukšmavo, kibo prie visų kitų ten esančių klientų, tačiau personalas nieko dėl to nedarė. Paprašius paieškoti mums kito staliuko (kitoje salėje), pareiškė, kad visi kiti rezervuoti. Pasijautėme lyg kokioje pigioje „knaipėje“.

Parašykite komentarą