ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.
Atgal

Novotel: tebūnie Vilniuje Vakarai (vieta pusryčiams)

Novotel, Gedimino pr. 16, Vilnius

2012 - 10 - 09

Laukinės Žąsys jau kadais rašė, kad pusryčiai mieste – tai palaima, dar tik tebesiskverbianti į Vilnių. Šekspyro viešbutis yra labai smagus, bet tik vienas toks, La Cave galėsim atleisti, kai pradės gaminti tikruosius Benedikto kiaušinius, na, dar yra Mano Guru, bet šiaip jau pasirinkimas per ausis nelenda.

Arba lenda. Nes galima (ir reikia) pradėti vaikščioti į viešbučius ir pusryčiauti ten, ir tarptautiniai tinklai (šiuo atveju – Accor produktas, Novotel viešbutis Gedimino prospekte) yra tam labai tinkama vieta. Nes jie daro, kaip priklauso, o ne kaip išeina, ir ne kaip kolūkietis savininkas sugalvoja pagal savo supratimą.

Novotel pasaulyje, tiesą pasakius, nėra labai glamūrinis viešbučiu brendas, daugiau nuobodokas, toks per vidurį kelio. Tačiau Vilniuje, gana blankiame Gedimino prospekte, jis žiba kaip pilkas deimantas (gražiai pilkas, šlapio asfalto spalvos).

Sekmadienio pusryčiai. Pirmas įspūdis: niekas nenusčiūva ir nepasimeta, kodėl ir ko čia nori žmonės iš gatvės (dar prieš keletą metų Vilniuje niekas nenorėjo patikėti, kad galėjai ateiti pusryčių į viešbutį, būdamas konvencinis Lietuvos Respublikos pilietis, norėdavo įsitikinti, kad supranti, jog reikės susimokėti, ir bėgo klausti vedėjos, ką čia dabar daryti ir kaip paskaičiuoti už tuos pusryčius). Ne. Dargi pakabina paltus rūbinėje, ant pakabo. Dieve mano, kaip geram restorane. Palauk, bet čia ir yra geras restoranas. Viskas sutampa.

Pusryčių bufetas – puikus. Tikrai puikus. Viršuje – eklektiškas mano pavyzdys; susidėjau daug ir įvairaus. Ypač išskirčiau kiaušinienę (nė žymės viešbutinio masinio kepimo miltelinės poroloninės masės – ne, čia labai gerai), ir lašišą, kurią, kaip sužinome vėliau, jie patys sūdo. Tai ne prekybcentrio ubagiški gabalai. Storai, maloniai supjaustyta. Labai gerai.

Traški (net amerikietiškai traški – extra crispy) šoninė, ne suzmekęs lašinys. Nuotraukoje nesimato, bet labai skanūs buvo kepti pomidorai, kuriuos (net jų nemėgdama) įsidėjo mano gyvenimo draugė, pagardinti prieskoninių žolių pesto, ir liko labai patenkinta. Pain au raisin pyragėlis jaukus ir gooey.

Hash brown buvo šiek tiek mano skoniui pernelyg gerai iškeptas, bet perkeptu irgi nepavadinčiau.

Dar dvi detalės. Pirma: prie pusryčių atneša gerą, skanią kavą iš baro (kas nori, gali įsipilti standartinės, viešbutinės filtruotos) ir už tai nepaskaičiuoja extra. Kaip jums? Man fantastika.

Antroji. Stiklinės gėrimams: visi, kas yra didelę gyvenimo dalį praleidę viešbučiuose, puikiai žino, kad pusryčių stiklinės beveik visur ir visada būna maždaug antpirštėlio dydžio – na, 100 ml., o gal 120. Taip jie daro todėl, kad neprisipiltum per daug tų sulčių ir gėrimų, kad gyvenimas per geras nepasirodytų ir kad viskas kuo pigiau kainuotų viešbučiui. Čia – viskas kitaip. Čia didelė, stora, puiki Eviano stiklinė (tiesa, pilstomas lietuviškas mineralinis, bet tai nepradėkim varyti Dievo į medį.

Ir dar žinote ką? Kai aptarnaujantys žmonės susitinka su jumis akimis, jie nusišypso. Kaip Vakaruose, goddamn it. Klausimas: jei varliaėdžiai prancūzpalaikiai ir jų frančizės operatoriai Vilniuje sugeba išmokyti savo personalą standartinės šypsenos, kuri yra standartinio elgesio dalis, kokia yra problema kitur? Ką, kitiems reikia prancūziško arba amerikietiško vadovėlio?

Atsakykit man, nes aš labai norėčiau žinoti.

Pastabų daugiau neturiu. Tai puikus, sustyguotas (bent jau pusryčiams – pietus ir vakarienę reikės išragauti), greitas ir nebrangus restoranas (pusryčiai suaugusiajam – 35 Lt., vaikui – 17,50 Lt.). Aš dabar turiu vietą, kur priglausti pavargusią galvą sekmadienio rytą.

Iš pradžių galvojau skirti keturias žąsis, nes keturios žąsys (skirtingai nei kai kas įsivaizduoja) nereiškia jokių trūkumų, jos reiškia tik tai, kad restoranui kol kas trūksta kokio nors aiškaus išskirtinumo. Čia yra išskirtinumas (vaizdai pro langą, centro pojūtis). Bet dabar pagalvojau apie tai, kad ir didysis išskirtinumas yra: kaip visi šypsosi, vos tik pagauni jų žvilgsnį, vos tik prisiminiau šios vietos pojūtį kaip puikią kosmopolitiško vakarietiškumo oazę Vilniuje, nusprendžiau, kad aš jiems skirsiu penkias.

Todėl penkios žąsys.

Už pusryčius trise (vienas iš kurių vaikas – pusryčiai pusę kainos) – 87,50 Lt, ir arbatpinigiai, nes nusipelnė.

Novotel, Gedimino pr. 16, Vilnius. Tel. +370 5 266 6200. Tinklalapis.

Restoranas Garden Brasserie atidarytas darbo dienomis 06:00 – 22:30, savaitgaliais 06:30 – 23:00.

 



Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (19)
2012-10-15 18:26

Pabandem, pasimegavom letais sekmadienio pusryciais! Tiko ir patiko visiem trim, rekomenduociau. Kaina nemaza, bet skanu, pasirinkimo daug, sampano taure pasimegavimui irgi puiku!

Zulusas 2012-11-12 00:07

Mažas patikslinimas, Novotel Vilniuje yra tikras produktas, ne frančizinis.

gab 2013-04-15 17:09

‘niekas nenusčiūva ir nepasimeta, kodėl ir ko čia nori žmonės iš gatvės’ lol

Mofo 2015-02-01 12:57

Tiesiog pievų prirasyta ir negalima niekuo tikėti, nes pvz. Novotel’io „stuff’as“ pirmą kartą girdėjo žodį „Benedikto kiaušinis“! Rimtai!!

Andrius Užkalnis 2015-02-04 12:11

Kas yra „stuff’as“, gal staffas?

Parašykite komentarą