Salvete: Valgiau lietuviškus grybus ir verkiau iš laimės


2015 - 12 - 05
Restoranas Salvete - vaizdas iš lauko. A.Užkalnio nuotrauka Restoranas Salvete – vaizdas iš lauko. A.Užkalnio nuotrauka

Gedimino prospektą nuo Lukiškių aikštės iki Žvėryno tilto aš laikau kulinarine dykyne. Gal baisūs Seimo pastatai, primenantys Minsko ir negražiausių Briuselio vietų mišinį, atbaido žmones ir restoranų savininkus.

Taip, prie M.Mažvydo bibliotekos yra „Stebuklai“, prie Lukiškių aikštės yra „DINE“, bet daugiau ten nieko – kelios tinklinės kavinės, ir tai beveik viskas. Lyg aplinkui nebūtų turtingiausios Vilniaus vietos, kur, atrodytų, turėtų šmirinėti valgytojai su storomis piniginėmis.

Restorane daug žalumos. A.Užkalnio nuotrauka Restorane daug žalumos. A.Užkalnio nuotrauka

Prisiminiau, kad dar yra restoranas „Salvete City“, apie kurį nieko ypatingo nežinojau, nors keli išmanantys draugai ten yra buvę. Save jis pristato kaip „šiuolaikinį europietišką restoraną“, ir todėl, tikriausiai, jis niekada nebuvo sąrašo viršuje (turiu sąrašą „kur dar reikia nueiti, kad visi pavydėtų“). Bet kažkaip sėkmingai viskas gavosi, ir vieną tamsų lapkričio sekmadienį ten nuėjom.

Restorano interjeras – subtilus ir šiuolaikinis, daug žalumos, bet geriausias dalykas yra dideli langai į Gedimino prospektą. Taip, lauke galėtų būti daugiau žmonių, bet tai ką padarysi, kad jų nėra. Vis tiek gražu.

Vaizdas į Gedimino prospektą. A.Užkalnio nuotrauka Vaizdas į Gedimino prospektą. A.Užkalnio nuotrauka

Priėjęs prie staliuko virtuvės vadovas, pasirodo, italas – iš Florencijos. Ir jis ne vienintelis italas virtuvėje: kitas maisto ruošėjas iš Sardinijos. Ir jis šnekasi su klientais. Jau gera pradžia.

Palauk, galvoju, žiūrėdamas į valgiaraštį – tai ne „šiuolaikinis europietiškas restoranas“, tai šiuolaikinis itališkas restoranas, kokių Vilniuje labai mažai ir labai reikia. Sostinėje turėtų būti bent dvidešimt gerų itališkų restoranų, o ne ant vienos rankos pirštų suskaičiuojami.

Išskirtinės žuvienės neatspindi fotografija, kaip dažnai su sriubomis būna. F.M.Leščiauskaitės nuotrauka Išskirtinės žuvienės neatspindi fotografija, kaip dažnai su sriubomis būna. F.M.Leščiauskaitės nuotrauka

Dienos sriuba už juokingą kainą (€2,50) – fantastiška, nuostabi pomidorų žuvienė, kur žuvis ne gabalais sumesta, kaip dažnai būna, bet smulkiais gabaliukais, ir tekstūra primena perlinį kuskusą. Patarimas savininkams: per pigu. Niekas rimtai nevertins patiekalo už du penkiasdešimt. Klientai tokie yra. Tegul būna bent penki eurai, ir žmonės pradės gerbti tą patiekalą, o jūs daugiau užsidirbsite.

Lietuviški grybai su kiaušiniu marškinėliuose ir sūrio padažu. A.Užkalnio nuotrauka Lietuviški grybai su kiaušiniu marškinėliuose ir sūrio padažu. A.Užkalnio nuotrauka

Grybų pjausneliai (€6) buvo ne šiaip užkandis, o geriausias vakarienės momentas. Lietuviški sezoniniai miško grybai (be kitų, net ir skėtinės žvynabūdės, kurias mažai kas pažįsta ir perka, mat kai kam jos primena musmires, o tai yra ne musmirės, o puikūs, fantastiški grybai, mėsiško skonio), pataisyti itališkai, buvo absoliučiai nepamirštami. Tik italai gali lietuviškus grybus suprasti ir paruošti geriau už pačius lietuvius.

Aš nedažnai būnu toks laimingas. Tą sekmadienį aš buvau laimingas.

Fazaniena. A.Užkalnio nuotrauka Fazaniena. A.Užkalnio nuotrauka

Pirmasis pagrindinis patiekalas, fazano išpjova (€17), buvo (beveik kaip kinų virtuvėje) kitokio patiekalo atspindys ir kulinarinė kaukė: laukinė paukštiena, kurios švelnus skonis buvo kaip veršienos kepenėlių. Ar aš vis dar Vilniuje? Kodėl visiškai netoliese buvo tokia fantastiška vieta, ir niekas man primygtinai neliepė čia skubėti?

Aš jums pasakysiu: mano labai geras darbas. Retai džiaugiuosi, dirbdamas restoranų kritiku. Bet šį kartą man labai patiko.

Ėriena. F.M.Leščiauskaitės nuotrauka Ėriena. F.M.Leščiauskaitės nuotrauka

Antrasis patiekalas, kurį restoranas laiko savo firminiu ir juo labai didžiuojasi, buvo ėriena ant šonkauliukų (€18). Vietinė ėriena, lietuviška, visiškai švaraus kvapo (ėriukas vos paragavęs žolės, sako šefas) – aš net neprisimenu, kaip greitai dingo nuo lėkštės.

Panna Cotta. A.Užkalnio nuotrauka Panna Cotta. A.Užkalnio nuotrauka

Ir desertai buvo ne nuobodaus itališko restorano budinti nuobodybė, o reto mielumo panna cotta (€4) ir kone sicilietiški, pietines Italijos provincijas primenantys kepti rageliai su kremu viduje, gardinti riešutais (€5).

Ar jie ką nors daro blogai? Aš neradau nė vieno patiekalo, kuriam turėčiau pretenzijų.

Traškios tešlos tūtelės su kremu. F.M.Leščiauskaitės nuotrauka Traškios tešlos tūtelės su kremu. F.M.Leščiauskaitės nuotrauka

Ir kodėl jie nesivadina tiesiog italų restoranu, nes, ko gero, šiandien tai vienas iš trijų geriausių itališkų restoranų Vilniuje? Gal dabar jau vadinsis.

Restorano interjeras. A.Užkalnio nuotrauka Restorano interjeras. A.Užkalnio nuotrauka

Dviese sumokėjome €74,80 ir palikome €10 arbatpinigių, nes buvome tokie laimingi, kad sunku net apsakyti. Elegantiška, laiminga itališka vakarienė, vien su gerais įspūdžiais, originali, rafinuota, įdomi. Mes vėl eisime ten daug kartų. Nuostabus vėlyvo rudens atradimas. Penkios žąsys iš penkių.

Sąskaita. A.Užkalnio nuotrauka Sąskaita. A.Užkalnio nuotrauka

 

Salvete City, Gedimino pr. 37, Vilnius. Tel. +370 615 10665. Tinklalapis. Facebook profilis.

Nuo pirmadienio iki trečiadienio, nuo 11:00 iki 22:00. Nuo ketvirtadienio iki šeštadienio, nuo 11:00 iki 23:30, sekmadieniais nuo vidurdienio iki 20:00 val.