ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.

Sofa de Pancho: meksikietiškas perliukas Vilniaus senamiestyje

Sofa di Pancho, Visų Šventųjų 5, Vilnius

2012 - 05 - 11
Autorė Miglė Makauskaitė Draugai grįžo iš kelionės po Meksiką, per teliką reklamuoja naują filmą Sumautos atostogos Meksikoje, o feisbukas vis užrodo Sofa de Pancho pranešimus, kurie kas dieną vis smagesni ir mano smaližišką prigimtį kaitina, lyg čili pipirai. Todėl nuvėlinę pusryčius, traukiame į miestą, pakeliui skambindami į Sofa de Pancho - "Tinginio sofą", kaip teigia feisbuko puslapyje esanti informacija - ir rezervuodami stalą meksikietiškiems pietums.
Gedimino prospekte šį kartą burbuliuoja ne Kaziuko mugė, o  Europos dienos - savo šalių maistą pardavinėja keletas ES valstybių. Rūksta dūmai, čirška dešros ir gerokai apanglėję mėsgaliukai, ore plaikstosi kopūstų ir kitokie aromatai. Atsispiriu pagundai ko nors ragauti, nes manęs laukia (tikiuosi) šviežias ir nesudegintas iki pavojingų kancerogenų (ar kažko ten) maistas mažame šeimyninio tipo restoranėlyje Visų Šventųjų gatvėje.
 
Visų Šventųjų gatvėje, Vilniaus Senamiestyje
 
Reikėtų paminėti, kad restoranėlio darbo laikas gana neįprastas mūsuose, bet taip dirba dauguma restoranų Vakarų Europoje ir netgi Amerikoje. Sekmadienis ir pirmadienis skirti poilsiui, o tai reiškia, kad sekmadienio brunch'ui jums nesiūlys iš likučių kepto omleto, o darbuotojai su dviem išeiginėm, tikėtina, bus labiau laimingi ir pailsėję. Be to, tai užuomina į restoraną, kuris tiekia vėlyvus pietus ir vakarienę, bet nėra baras, lounge'as ar dar kokia priebėga. Gerai sugalvota: pavalgo tauta iki 22 val. ir gali šiaušti kitur - į barus, naitklabus arba namo.
 
Žolytės ant lango kaip kokiame darželyje.
 
Pirmas dalykas, kuris man iš karto patinka - nėra didelės iškabos. Kad čia ta vieta, suprantu iš mažutėlio suoliuko ir staliuko, skirto rūkantiems bei bidono su skintais gvazdikais. Atsiliepiant į straipsnį apie Arkas - vat ir Vilniuje yra šviežių gėlių ne tik lauke, bet ir ant staliukų.  Dar man labai patinka lovelis su puikiai užderėjusiomis prieskoninėmis žolėmis - mėtom, melisom, čiobreliais, rozmarinais. Langelyje kabo mažytis užrašiukas, skelbiantis, kad čia tikrai Sofa de Pancho.
 
Lygiai trečia valanda po pietų, ir restoranėlyje baigia pietauti prie keleto staliukų sėdintys lankytojai. Mes penkiese plius du visiški bambliai ir vežimas. Įriedame, ir čia mus kuriam laikui pakeri vidus. Nežinau, kaip kitus, bet mane apima tas jausmas, kai amžinai nežinai, ko nori, o staiga imi ir supranti, kad tai yra čia - priešais tave ir aplink tave. Nedidelis restoranėlis talpina kokius 6 staliukus, ir jie visi skirtingi. Kaip ir kėdės prie jų. Tai tobulas pavyzdys, kaip norint padaryti kažką gero ir gražaus, nebūtina investuoti milijonų (na, bent man atrodo, kad tie baldai ir interjero detalės ne antikvarinės, o surinktos iš savo ar draugų palėpių bei močiučių kaimų). Čia stovi senas patefonas ir groja plokšteles, ant vienos sienos spalvingas ir ryškus kaip Meksika ištapytas paveikslas, kitoje nišoje vietoj lango - spalvoti stiklai, ir saulei šviečiant pusę restoranėlio jie nudažo margom spalvom. Ten sėdėjusios merginos atrodė kaip pamaldžių meksikiečių garbinamos šventosios - apgaubtos stebuklingos šviesos.
 
Kokteiliai ryškūs, kaip pati Meksika
 
Susėdame, gauname puslapinius popierinius meniu (font'as man labai patinka) - maistas, gėrimai, vynai. Meniu neilgas, bet ilgo niekas nenori, juolab, kad feisbuke kas dieną meniu papildomas tos dienos specials. Taigi, renkamės greitai, nes esam alkani. Netrukus ant stalo pradeda keliauti maistas.
 
Kalbant apie žmones - turiu įtarimo, kad besisukantieji prie atviros virtuvės-baro vyras ir moteris ir yra tikrieji restoranėlio įkūrėjai ir savininkai. Gražu žiūrėti, kaip jie dviese viską spėja - ir kokteilius sumaišo, ir užkandžius gamina, ir aptarnauja lankytojus. Dar vienas pavyzdys, kad kai kažką darai su tam tikru požiūriu, rezultatas gali būti pribloškiamas.
 
Sincronizados (panašu į quesadillas, bet skiriasi paplotėlių sudėtis) su marinuota kaktusų mėsa ir vištiena.
 
Pirmiausia gauname užsakytas margaritas - ne bet kokias, o su arbūziniu ir kriaušiniu šerbetais (po 13 Lt). Į arbūzinę man atrodo dar ir truputį aštrių meksikietiškų pipiriukų įdėtą, ir skonis geras. Valgome šaukštais, geriame dugne nugulusią tekilą šiaudeliais. Vaikai labai nori paragauti. Per petį matau, kaip vyras kepa mūsų užkandžius - sincronizados (panašu į quesadillas, bet skiriasi paplotėlių sudėtis) su marinuota kaktusų mėsa ir vištiena (po 10 Lt), šalia gauname dar ir dviejų rūšių padažų, kuriuos, turiu vilties, gamina patys šeimininkai. Alkis nėra esminis faktorius, bet vis tiek labai skanu - paplotėliai traškūs, kepti ant griliaus, sūrio rūšies negaliu pasakyt, bet jei tai tas, kuris ir turi būti - tai iš viso kosmosas. Padažai šalia - salsvas pipirų/pomidorų ir aštresnis jalapeno ir kaktusų mėsos - tiesiog nyksta akyse.
 
Didelė lėkštė vištienos sriubos su avinžirniais
 
Toliau ant stalo atkeliauja didelė lėkštė vištienos sriubos su avinžirniais (12 Lt). Porcijos dydis įspūdingas, o ir vaizdas ne prastesnis. Nors valgantieji sako, kad gal per švelni, skonis labai geras. Čia gausu vištienos, avokado, avinžirnių, morkyčių ir gero sultinio. Galų gale, juk ir prašėme jauniesiems valgytojams neaštrios.
 
Burgeris su meksikietiška nuokrypa ragaujantiems paliko įspūdį
 
Dar atkeliauja burgeris (19 Lt), chile con carne (su kapota ir malta jautiena, 17 Lt ir 15 Lt), veršienos ir kalakutienos kepsneliai. Kolega burgerį giria, ir mes juo tikime, nes jis yra šioks toks tų burgerių mylėtojas. Tiesa, burgeris sutaisytas pagal meksikietiškus papročius - čia rasime avokadų padažo (gvakamolės), bet valgantysis sako, kad skonis labai geras. Aš valgau troškinį su kapota jautiena, ir šis man daug teisingesnis, nei su malta. Nežinau, ar kukurūzai - tikrojo recepto dalis, bet mėsa išsitroškinusi puikiai, aštrumas nusisekęs, atrandu kumino skonį, o šviežia kalendra visą troškinį tiesiog atgaivina. Dar man labai patinka šaukštelis grietinės ir skiltelė laimo - žodžiu, senai tokį atkaltą čilį valgiau.
 
Mėsytė atrodo ohoho mėsiškai.
 
Kalbant apie mėsos kepsnius, jie patiekti su šviežiom ir grilyje keptom daržovėm, pakepta polenta ir kelių rūšių padažais, vienas kurių - juodųjų pupelių dip'as. Tačiau abi valgytojos nebuvo labai susižavėjusios mėsa: sakė, kad sausoka. Na, gal ir taip, bet pas meksikiečius reikia valgyti ką nors meksikietiško, ir nekils bėdų. Kaip mėgstu sakyti - tada neprašausi, todėl siūlyčiau šeimininkams nevargti su tom mėsom, kai turi tiek puikių atkaltų patiekalų. Prie daugumos patiekalų buvo patiekti lyg ir juodųjų pupelių paplotėliai (nesu meksikiečių virtuvės specialistė ir nežinau, kaip jie vadinasi) - jei ir šiuos kepa patys šeimininkai, tai iš vis viršūnė.
 
Prie troškinio imame meksikietiško rudojo "Minerva" alaus (9 Lt) - parašyta, kad pagamintas Meksikoje. Šeimininko rekomenduodas, jis tikrai dera su troškiniu, bet negesina man patinkančio aštrumo. Kiti gi gali rinktis iš dar kelių rūšių meksikietiško alaus bei gausaus tekilos asortimento.
 
Vis dar žiopsau į interjerą, o restoranėlyje renkasi kitos kompanijos. Širdyje džiaugiuosi, nes tokių vietų labai labai reikia. Kol šeimininkas skaičiuoja mūsų pravalgytą sumą, vidun užeina rusakalbių pora. "Dobryj den, nam ne to, što pakušat...", ir nutyla. "A papit?", klausia šeimininkas. Visi prunkštelim.
 
Penkiese pravalgom 194 Lt plius arbatpinigiai, bet tik dabar žiūrėdama į sąskaitą matau, kad apgavome šeimininkus: mango sulčių gėrėm dvi, o ne vieną! Tai vat su ta skola neužilgo ten eisiu vėl ir turbūt šį kartą neatsisakysiu šeimininko dižestyvui siūlytos tekilos. Vaišinu, sakė jis, o mes visi nuleidom galvas iš liūdesio, nes vieni daugiau išgert negalėjo, kiti vairuoja ir taip toliau. Tad hasta la vista, "Sofa de Pancho"!
 
Miglė Makauskaitė
 
Sofa de Pancho, Visų Šventųjų g. 5, Vilnius, tel. +370 673 89002, puslapis Feisbuke
 
Nuo antradienio iki penktadienio: nuo 16:00 iki 22:00, šeštadieniais nuo 13:00 iki 22:00.


Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (56)
Vel ir Vel 2012-12-28 12:55

man si vieta primena praita vasara, keliolika vakaru praleista sedint parkelyje ar ant suoliuko salia iejimo prie salto alaus bokaliuko, astraus maistuko…

Remi 2012-12-29 16:33

Apsilankėme penktadienio vakarą be išankstinės rezervacijos. Paskaitėme teigiamų atsiliepimų ir nenusivylėme. Restoranėlis nedidelis, bet pilnas žmonių. Siunčiame derybinių įgūdžių turintį kompanijoną ir po kelių minučių mus kviečia į vidų, veda į rūsį ir sodina prie baro. Pats šeimininkas ne tik susodina visus penkis, bet ir siūlo išbandyti tekilą, paaiškina kas ir prie ko tinka. Pradėję nuo tekilos, užkandžių ir kitų gėrimų, nepastebime kaip smagiai eina laikas, o šeimininkas jau ateina ir kviečia prie laisvo staliuko viršuje. Užsisakome karštus, po to desertus. Priekaštų maistui nėra, nors turime labai priekabių vertintojų. Padavėja išlydi visus ir siūlo obuolių. Kuo ne kalėdinis stebuklas? Duodame penkias žąsis ir rekomenduojame kitiems.

Virginija 2014-01-21 14:31

Prastas maistas, tada ir kainas prisimeni. Dėmesio vertos tik „Margaritos“. Aplinka normali, bet maistas, tai siaubingas, visiškai be skonio, atnešamas drungnas, o ne karštas.

V. 2014-02-07 00:57

Kuo mažiau tokių panelių Virginijų Lietuvos restoranuose ir užeigose, tuo geriau. Mat vaizdas be tokių kaip mat pagerėja – esu įsitikinęs, kad panelė sėdi prie stalo nesiteikdama nusiimti žieminės kepurės ir burba, kaip neskanu, nors dalį porcijos dedasi į maišelį, kad namo parsineštų :)

Nuomone 2015-05-08 08:53

O mums nepatiko. Porcijos mažos, kainos didelės ir niekuo ypatingos.
Algirdo g. meksikos kavine kur kas geresne ir skanesne, o ir porcijos nemazos.
Daugiau neisim, kitiems nerekomenduosim.

Parašykite komentarą