Sushi Stop: padorus japonų maistas net ir Vilniuje. Pagaliau.


2014 - 02 - 09
Kabakėlis įsikūręs mūrinių plytų name Žvėryne, ir oi kaip gerai atrodo, palyginti su visokiom lačiugom ir izbuškėm, kurios laukia nesulaukia napalmo, kad degtų tas visas baisus paveldas mėlyna liepsna.

Iš šios vietos absoliučiai nieko gero nesitikėjau. Tiesiog ji matyti Kęstučio gatvėje, vairuojant pro šalį, tai ir užvažiavom.

Kodėl nesitikėjom? Nes taip jau žmogaus viltys išsidėlioja, kad daug kartų nudegęs, paskui įpranti nebesitikėti, kad netektų nusivilti. Sako, šuo kariamas pripranta – tačiau japonų virtuvė Lietuvoje pakarta jau tiek kartų, kad ne tik priprato, bet ir pati mikliai į kilpą įlenda, ir dar taburetę nuspiria.

Kaip jau daug sykių aptarėm, japonų maistui Lietuva tinka ne daugiau, nei Iranas tinka pasauliniam striptizo šokėjų kongresui. Na, nėra geros jūrinės žuvies, ir per daug auksarankių, gaminančių pagal savąją fantaziją. Dar daugiau verslininkų, bandančių apeiti neišvengiamas realijas, ir gaminti „pigiai ir skaniai“. Matėm. Visada viskas baigiasi dideliais kiekiais tepamo Filadelfijos sūrio ir gausiu agurko naudojimu, mat jis labai dera prie minimalistinės savikainos.

Sushi Stop taip atrodo iš vidaus. Galėtų būti net ir kur nors Niigatoje.

Be to, fantazuoti dera, rašant scenarijus, o sušių gamyba nėra kūrybinė veikla, net jei į juos įdedama ir širdies. Sušius gerai gaminti gali kiekvienas, besilaikantis receptų ir technologijos. Aš pats galiu gaminti gerus sušius, tik ne kiekvienam lemta jų paragauti.

Be to, Žvėrynas kažkokiu būdu yra sostinės kulinarinė dykynė. Na, yra ten keista kavinė „Jalta“, gal dar pora skylių, bet šiaip tenykščiai žmonės dažniausiai verkia iš laimės, kad yra bent jau prekybos centras, kur kelios tinklinės picerijos. Kitaip suvis turėtų visą gyvenimą maitintis šaldytais koldūnais.

Tai štai, Sushi Stop, mažytė vieta Žvėryne, mūriniame name. Labai tvarkingas vaizdas iš lauko (kontrastas su rajono suklypusiais mediniais namais, kurie seniai šaukiasi žaibo, didelio įsiūbuoto griovimo rutulio, arba kitokio Dievo teisingumo), viduje – ne ką blogiau. Niekada nevalgykite sušių ten, kur matyti kūrybinė betvarkė, ir net negalvokite pasirinkti tokios vietos, kuri skelbiasi, kad juos gamina pigiau nei kitur. Tokios taisyklės.

Viduje puotai vietos nelabai yra (nors yra keli mažučiai staliukai, kurie tiktų septyniems nykštukams, bet Snieguolei tuomet jau reikėtų stovėti), todėl užsisakome rinkinį išsinešimui (56 ritinėliai, 111.99 Lt), ir japoniškos miso sriubos (kad būtų ką veikti, kol lauksime), ir keturis nigiri ritinėlius paragavimui, nes šie į komplektą neįeina.

Paprastas putplasčio puodelis, bet užtat daug ir gerai pagaminta, ir grybukai kvapnūs. Miso sriuba, mes žinom, ne koks nors rocket science, bet kai padaro gerai, tai ir ačiū jiems.

Miso sriuba su lašiša ir šitake grybais (8.99 Lt) pasirodo pavyzdinė – meniu su komiksais sako „tobulo skonio“, bet aš tiesiog pasakysiu, kad labai gera: šitake grybų daug ir jie, nors ir kietoki, bet stipraus skonio, nepagailėta ir tofu (fermentuotos sojų varškės) gabalėlių.

Nigiriai gražiai užkloti, nors tamago (omletukas) aišku atrodo ne kažin kaip. Likusieji labai geri.

Keturi nigiri ritinėliai – su aštuonkoju, keptu unguriu, tunu (visi – po 5,99 Lt) ir vienas su omletu (4,99 Lt). Omletas akivaizdžiai pavargęs ir pakeitęs spalvą iš trynio geltonos į rudens lapų Vingio parke, matyt, jau senokai laukia savo valandos. Žinoma, nieko baisaus (Japonijoje irgi tą omletą sušinėse dažniausiai kepa pamainos pradžioje, ir jis ataušęs ir supjaustytas laukia), tačiau galima buvo ir geriau. Tačiau ir aštuonkojis, ir tunas – labai neblogi, Lietuvos sąlygomis turbūt geriausi, kokių galima tikėtis. Gabalai, užklojantys ritinėlį, dideli (jie ir turi nusvirti virš ryžių ir juos apglėbti). Ungurys, žinoma, konservuotas (kitokio ir nesitikime), bet iš tų brangesnių. Vasabio (žaliųjų krienų) šlakelis tarp ryžių ir žuvies, deja, pamirštas, bet čia daug kur Lietuvoje pasitaikanti bėda. Noriai atleidžiame šį netikslumą, nes mus paperka ryžiai: teisingai išvirti, lipnūs ir nestokojantys ryžių vyno pagardo, mirino, kurio taip dažnai nesuprantamai gailima. Tiksliai išvirti ryžiai yra du trečdaliai sušių sėkmės, ir čia jie savo darbą padaro.

Taip atrodo rinkinys, kuris kainuoja over 100 litų. Labai alkanas asmuo gali suvalgyti du-tris tokius rinkinius, tiesa, ne per vieną kartą.

Rinkinį padaro greitai (meistrai ruošia dviese, tačiau, žinoma, visuomet yra protingiau užsisakyti iš anksto telefonu, nes jei kas nors prieš mus būtų padaręs didelį užsakymą, tektų laukti ilgiau), ir vienintelė kritinė pastaba – tai nestabilus padėklas, ant kurio pirkinys išdėliotas. Jau kaip nors pasirūpinkite geresnėmis dėžutėmis, kurios būtų ir su dangteliais, kad nereikėtų skaidria plėvele dengti. Jei reikia, pridėkite dar kelis litus prie kainos, bet tie drebantys plastikiniai padėklai sušiams yra pagrindinė Lietuvos greito maisto restoranų liga nuo to laiko, kai kavinės nustojo karpyti servetėles trikampiukais.

Lango proksimičio dėka aptrauktas lipnia plėvele sušių rinkinukas tampa kaip ir meno kūriniu ir džiugina jus ir jūsų artimuosius.

Pradžiugina, kad vos pora sušių rūšių yra su Filadelfijos sūriu – visiškai išvengti jo nesitikime, jis kaip plojantys keleiviai lėktuvuose, išnyks tik tuomet, kai mirs paskutinis lietuvis – ir kai kurie ritinėliai tiesiog puikūs: unagi ebiten uramaki, su keptu unguriu viršuje ir gruzdinta tešloje krevete viduje, mums pasirodė patys geriausi. Tai nėra pats populiariausias pasirinkimas Japonijoje, čia greičiau jau kalifornietiška variacija, bet tikrai vykusiai atlikta. Ir kampyo – su agurkais, marinuotais moliūgais, avokadu ir teriyaki padažu, ir su skrudinta lašiša ir salotomis viduje su truputėliu majonezo, viskas paliko gerą įspūdį.

Dar viena nuotrauka su sušiais, nes mes daug tų nuotraukų turime, tai mums ir negaila.

Nesuprantamai dosniai – pusę sriubos dubenio – gavome sojų padažo lauknešėlio. Na, jo tiek nereikia, dramblys neateis maudytis; jis juk nėra pigus produktas, tai gal reikėtų ir mažesnius indelius parūpinti. Bet aš nesiskundžiu, pravers ateičiai. Apskritai, priedai – ir imbiero lapeliai, ir žalieji krienai – atrodė labai kokybiški.

Daug nesitikėdamas, sušalęs ir skeptiškai nusiteikęs, Žvėryne radau puikius sušius, greitai pagamintus ir maloniai pateiktus. Geriausia iš to, ką Vilniuje esu ragavęs, pirkdamas japonų maistą išsinešimui.

Pietūs, kurių su kaupu pakako keturiems, kainavo 143,94 Lt, ir dar kelis litus įmetėm į arbatpinigių dėžutę.

Keturios žąsys iš penkių.

 

Sushi Stop. Kęstučio 24a, Vilnius. Tel. (8-690) 53333. Facebook profilis.

Kasdien nuo 10:30 iki 22:00


Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (18)
Goda 2014-09-29 16:19

Esu didelė sušių gerbėja, taigi, labai ačiū, labai įdomu, būtinai pamėginsiu.
Bet aš vis laukiu ir nesulaukiu jūsų apžvalgos iš Shimai Sushi and Wine. Kai pirmą kartą paragavau jų sušių daugiau į Sushi Express kojos nebekėliau ir tai, gaila pasakyti, yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur sušiais neteko nusivilti (tikiuosi, kad pagirtasis Sushi Stop pakeis šitą liūdną situaciją).

taip 2015-05-10 09:08

Visiškai sutinku, sesių sushi geriausi,jau daug metų valgau tik ten visi sushynai užsidaro, keičiasi, o tos merginos varo toliau ir tikrai žiauriai gerai.

2015-02-21 11:00

laiminga buvau kai gyvenau viena minutė kelio iki tos sushinės. dažna lankytoja buvau ir visiem gyriau ir rekomendavau…

xoxo 2015-03-04 12:05

Sushiai su MAJONEZU lietuviskas variantas, Japonai apsiverstu pamate. Tragedija…… dar keciupo truksta.

RĖMĖJO SKILTIS 2015-03-08 21:46

Neapsiverstų. Nevalgėt Japonijoje ir neaiškinkit.

Parašykite komentarą