ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.

Sweet Root: Vilniaus metų atradimas

Sweet Root, Užupio 22, Vilnius

2014 - 08 - 21
Išpuoselėtas Užupio namas blizga tviska

Senokai Vilniuje nebuvo pasirodę tokių naujų restoranų, kurie būtų miesto sensacija ir privalomai rekomenduojama vieta visiems, kas nors retkarčiais domisi skaniu maistu. Lauro lapą“ paliko šefas, Time atsidaręs jau senokai, kaip ir Sofa de Pancho. Patyrę miesto valgytojai dažniau galvoja ne apie naujas vietas, o apie tai, kaip čia nepraradus senųjų, kai jos aptingsta, apsileidžia ir pradeda nuvilti.

Sweet Root atsidarė Užupyje, kur geri restoranai randami rečiau, nei nesukirmijęs baravykas miške karštą vasarą. Daug nesitikėjau: be kelių malonių išimčių, Užupis geriau veisia įstaigas pretenzingiems snobams ir tokius nesusipratimus, kaip Užupio klasika arba amžinatilsį Druskos namai, kur geriausia svečiuotis jau tuomet, kai esi komoje ir negali atskirti triušienos nuo rauginto agurko.

Sweet Root lauko terasa žiūri į žavias Užupio griuvenas

Įėjus Sweet Root stebina erdvė: kartu su vasaros terasa restorane turėtų būti ne mažiau 80 vietų. I6 lauko atrodo apgaulingai. Interjeras santūrus, bet ne mėgėjiškai padarytas. Matyti, sprendimai priimti asketiškumo pagrindu, tačiau tie dalykai, kurie jau yra – stiklinės, indai, įrankiai, vandens buteliai – solidūs. Jokių bjaurių plastmasinių servetėlių laikiklių ar kriaušės formos cukrinių ant stalų.

Interjeras tai toks tvarkingai asketiškas

Valgiaraštis palyginti trumpas (tegu juos laimina už tai Dievas), ir sukurtas tradicinio eklektiško restorano pagrindu. Užsakymą priėmęs žmogus (gal šeimininkas, bet aš ne iš tų, kas vardais pažįsta visus šefus ir savininkus, tai negaliu jums dabar pasakyti) žino apie meniu absoliučiai viską. Tik tada, kaip pradeda nešti maistą, suprantame, kad labai kruopščiai akcentuojamas ne tik maisto sezoniškumas, bet ir oras lauke: kai karšta, maisto pasirinkimai bus kitokie, nei šaltą ir šlapią rudenį. Porcijos nėra didelės, įspėja mus, todėl pilnai vakarienei kiekvienam valgytojui geriau imti tris patiekalus. Tris tai tris. Gerai. Nejau nesusitvarkysim.

Virtuvė tai atvira, kaip diktuoja mados

Ir dar: nors mums kukliai pasakė, kad vyno korta tai ne korta, o tik šiaip, kol kas tik sąrašiukas, bet pasirinkimas palieka puikų įspūdį. Ir pilstomų vynų lygiai tiek, kiek galima tikėtis iš tokio dydžio restorano, ir tiekėjai ne tie, kurie vis tas pačias žirafas ir sidabrines lapes veža visiems restoranams iš eilės.

Skumbrė su agurkais ir agrastais

Užkandžiai: grilyje kepta skumbrė su agurkais ir ridikėliais, ir dar agrastais (14 Lt). Delikatu, profesionalu, visiškai be priekaištų. Stogo nenuplėšė, bet ir viskas vietoje.

Drebučiai su kapota žalia jautiena – toks gaivumas

Drebučiai su kapota žalia jautiena ir krienais (15 Lt) man labai patiko tuo, kad tai buvo visiškai vasarinis, labai gaivus, patiekalas. Itin aukštos kokybes jautiena, kurios buvo nedaug, buvo lyg pažadas apie tai, koks gali būti pagrindinis patiekalas, jei viskas bus gerai.

Morkų, miežių salyklo ir chorizo dešros sriuba buvo neįtikėtina. Neįmanoma sustoti valgius.

Morkų, miežių salyklo ir chorizo dešros sriuba (12 Lt) buvo tokia, kad ją buvo galima suvalgyti kartu su lėkšte. Ten grįžti galima vien dėl šios sriubos. Miežių salyklas nuspalvino sriubą švelniu, nuostabiu alaus ir duonos skonio atspalviu. Visiškas triumfas.

Tagliatelle pasta su juodos duonos padažu ir ančiuviais

Lakštiniai tagliatelle su juodos duonos padažu ir ančiuviais (25 Lt) buvo itin vykę. Paties restorano gaminti lakštiniai iš rupių miltų turėjo jaukią, mažiau slidžią tekstūrą, o ančiuviai – pasirodo, irgi pačių importuojami ir ruošiami – buvo tokios kokybės, kad kitur Lietuvoje aš tokių nesu užtikęs.

Lynas su grikiais ir porais. Ir grikiai puikūs.

Pagrindiniai patiekalai atsispyrė nuo jau patirto lygio ir kilstelėjo jį dar aukščiau. Lynas su grikiais (žaliais, visai kitokio skonio, nei įprastiniai kepinti), porais ir rūkytu padažu (34 Lt) buvo nepamirštamas. Padažas buvo užuomina, šnabždesys, tyliai pasakytas žodis apie rūkytą skonį. Dar vienas patiekalas, dėl kurio verta grįžti. Nuo to laiko, kai Deivydas Praspaliauskas parodė lietuviams perlinį kuskusą, nebuvo tokio vykusio garnyro, kaip šie grikiai, kurie įprastai yra nuobodžiausia Lietuvos grūdinė kultūra, užsitarnavusi liūdną šlovę baisiais dzūkiškais grikių blynais, kad jie kur prasmegtų. Tebūnie prakeiktas balanos gadynės paveldas.

Jautienos nugarinė su šilauogėm, voveraitėm, česnakų ir kalafiorų padažu buvo fantastiška. Tokios geros jautienos Lietuvoje seniai nevalgiau.

Jautienos nugarinę su šilauogėm ir voveraitėm, gardintą česnakų ir kalafiorų padažu (45 Lt), užsisakiau kaip patikrinimą – jei jautienos išpjova dar kai kada leidžia netikusiam šefui praslysti, pateikus pusėtiną didkepsnį, tai nugarinė visuomet yra kaip Paskutiniojo Teismo svarstyklės: jos parodo ir gamintojo meistriškumą, ir produktų kokybę.

Paprašiau labai mažai apkeptos mėsos – ir apkeptas buvo tik sluoksnelis iš išorės, viduje jautiena buvo dailios jauno vyno spalvos. Ji buvo tobula. Jautiena pjovėsi kaip sviestas, ir kramtant konsistencija priminė prisirpusį mangą. Tai buvo taip gerai, kad jau nebeturėjau jėgų žavėtis nei puikiomis voveraitėmis, nei labai švelniu ir subtiliu padažu. Įvyko tas momentas, dėl kurio vaikštoma į restoranus.

Potyriai buvo tokie įstabūs, kad padariau tai, ko paprastai nedarau: užsakiau desertus. Nesu saldumynų mėgėjas, patikėsite ar ne.

Agurkų panna cotta su vasaros uogomis

Agurkų panna cotta su nuostabios kokybės vasaros uogomis (8 Lt) buvo labiau gaivu, nei saldu – kaip ir norėjau. Liepos žiedų kremas traškioje tūtelėje ir lazdynų riešutai, dar ir su apskrusiu zefyru (9 Lt) buvo keli fantastiški koncentruoti kąsniai.

Liepžiedžių kremas ir lazdynų riešutai su kepintu zefyru

Baigėm viską espresso kava (pagaliau, geros kokybės kava restorane, galvojau, gal jau girdžiu dangiškus trimitus, taip juk nebūna) ir išskirtine, švelnia, brandinta grapa – jei nereikėtų skubėti prie kompiuterio ir rašyti šio straipsnio, aš turbūt būčiau dar ko nors užsisakęs, nes norėjosi, kad šventė nesibaigtų niekada.

Sweet Root storulis angeliukas nusisukęs nuo klientų

Dviese už vakarienę su vynu ir arbatpinigiais sumokėjome lygiai 300 Lt. Įvertinimas? Kai vienoje vakarienėje – nė vienos klaidos ir keli nepamirštami patiekalai? Kaip jūs galvojate? Nėra priežasčių ar galimybių restoranui skirti kitokio įvertinimo, nei penkios žąsys iš penkių. Ploju atsistojęs.

 

Sweet Root, Užupio 22, Vilnius. Tel. +370 685 60767. Tinklalapis. Facebook profilis.

Nuo antradienio iki šeštadienio: nuo 18:00 iki vidurnakčio.



Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (14)
Julius 2015-03-31 21:08

Šį kart visiškas pritarimas autoriui. Jei einama pasimėgaut maistu – puiki vieta. Jei „paėst“ – tikrai ne čia.

mode 2015-05-02 22:04

man patinka, kai maistas patiekiamas estetiškai, o ne belenkaip prikrėsta į lėkštę, tačiau Sweet Root man visgi labiau formos restoranas, o ne turinio. Porcijos tikrai per mažos, ar bent jau mano nuomone neatitinka kainos. Kai su draugais kalbam apie kažką labai mažo, sinonimas tam būna: „mažas, kaip Sweet Root porcijos?“ Sako, kad reik imt tris patiekalus? Tai kad aš ir šiaip kavinėse/restoranuose imu pagrindinį, salotų, desertą, gėrimą. Sweet Root valgėm po tuos rekomenduotus tris patiekalus, o išėjus, nuėjom pavalgyti kitur.
Manau, tai, kad porcijos yra tikrai per mažos yra įrodymas tai, kad varžaisi iš draugo lėkštės paragaut jo patiekalo, nes jo ten ir taip minimumas.
Interjeras ir aptarnavimas, mano nuomone – nepriekaištingi.
P.S. buvau Sweet Root’e dusyk, ne už ilgo po atsidarynmo. Galbūt dabar ten kas pasiketė.

Parašykite komentarą