ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.

Tabu Restobar: paknebinėjau ir išėjau

Tabu Restobar, Šaulių g. 36, Klaipėda

2016 - 12 - 04
Vaizdas iš lauko Vaizdas iš lauko

Nebijokite, aš neišėjau nevalgęs. Tiesiog labai daug visko užsisakiau, tai kelių kąsnių užteko, ypač kai vienas ar du patiekalai buvo tiesioginis kalorijų užtaisas. Įsivaizduojate didelį indą, tokį didelį, kokiuose būna maisto papildai, kuriuos parduoda sporto klubuose, penkių litrų, ir parašyta: „KALORIJOS“, ir tas kalorijas kabini šaukštu, ir valgai. Ne, aš irgi neįsivaizduoju.

Meniška kaimynystė Meniška kaimynystė

Klaipėdoje mano kulinariniai nuotykiai nevykusiai prasidėjo ir tolydžio vis gerėjo. Buvau ėjęs į kažkokį pasažą (apsaugok viešpatie, čia kur valgiaraštis penkių šimtų puslapių ir yra visoks maistas, nuo mišrainių iki sušių iki picų iki palendricų, ir visa tai atneša nepatenkintos padavėjos, nes, žinokite, ir aš kažkada buvau mažiau pažįstamas ir sutikdavau visokių susiraukusių veidų). Dar ten buvo restoranas „Ridikai“, Varnėnų gatvėje, kurie labai garsėjo tarp atsilupėlių, kuriems patinka, kai nestabilus šeimininkas juos apstaugia ir kai kada neišvaro lauk. Maistas ten „kaip namie“ – nežinau, ar labai gera rekomendacija, turint galvoje, kad daugelio tų lankytojų namuose būna batonas su šlapdešre arba „viengungio užkepėlė“ – kubeliais kapotos bulvės, morkos ir antros rūšies sardelės, sumaišytos ant skardos, užpiltos kilogramu tarkuoto fermentinio sūrio gaminio ir pašautos orkaitėn. Ir tik vėliau man Klaipėdoje pradėjo taisytis reikalai: „Momo Grill“, paskui „Monai“ – buvo itin gerai, ir yra gerai. Ir dabar ten sunku gauti staliuką, net jei pažįstate mane arba patys esate žvaigždės. Net kažkoks vegetarų restoranas buvo, nors ir išprotėjęs, bet pakankamai originalus. Vienu metu net buvau patikėjęs, kad Klaipėda pasidarė kaip patikimas bankomatas: kad ir kiek pinigų beimtum, kad ir kokiom kupiūrom ar bet kokiu paros metu, vis tiek džiugina.

Įėjimas iš kiemo pusės Įėjimas iš kiemo pusės

Viešojo maitinimo įstaigą „Tabu Restobar“ mums rekomendavo daugelis, ir aš neturiu pagrindo abejoti jų nuoširdumu. Jei kuo ir abejoju, tai to, kas yra „restobaras“. „Kavinė-ledainė“, „kavinė-baras“, „šašlykinė-sušinė“, „Tailando ir Estijos virtuvių lydinio kebabinė žaliavalgiams“? Todėl aš gal vadinsiu viešojo maitinimo įstaiga, bus geriau. VMĮ, gražus sutrumpinimas.

Iškaba štai tokia. Iškaba štai tokia.

Restobaro idėja yra lyg ir baras, kuriame gali pavalgyti, kaip restorane. Man tai atrodo, kad jei nori valgyti, kaip restorane, tai ir eik į restoraną. Ta vieta, kur jums keičia padangas, gali, kol laukiate, pasiūlyti jums kavos (man siūlo), bet specialiai eiti gerti kavos su pyragaičiais tarp žieminių padangų stendų? Nežinau.

Valgiaraščio fragmentas prašom Valgiaraščio fragmentas prašom

Apsilankymas šioje viešojo maitinimo įstaigoje (dabar aš jau kalbu apie „Tabu Restobar“) mums prasidėjo įdomiai, o gal tai buvo Dievo būdas mums pasakyti, kad eitum ieškotis kitur. Vienu žodžiu, visos istorijos nepasakosiu, bet susivedėm į navigaciją Šiaulių gatvę vietoje Šaulių gatvės, ir braudamiesi tarp daugiabučių su įsitiklintais balkonais, balų ir surūdijusių automobilių, niekaip negalėjome patikėti, kad čia ir bus tas „restobaras“. Aišku, restobaro ten nebuvo.

Bulvių traškučiai Bulvių traškučiai

Paskui supratome, pasitaisėm duomenis ir štai mes jau Klaipėdos centre su meniškai apipieštai pastatais, ir užeiname į viešojo maitinimo įstaigą, pro kurios langus smalsiai dairosi lankytojai, pamatę ateinant garsiausią šalies kritiką su fotoaparatu.

Baras Baras

Iš esmės, ne aš jiems rūpiu. Visi piktdžiugiškai trina rankas ir bando įsivaizduoti, kaip blogai dabar bus restoranui ir kaip tuoj pradės važiuoti greitosios pagalbos automobiliai, išgabenantys palūžusius nuo streso ir išgąsčio darbuotojus. Aišku, nieko tokio neįvyksta, tiesiog žmonės labiau linkę mane sureikšminti, negu aš to vertas. Jiems atrodo, kad aš einu aplink, dalindamas palaimą vieniems ir griaudamas gyvenimus kitiems.

Užrašai ant lentos Užrašai ant lentos

O aš neturiu tokios funkcijos, aš esu tik autorius, kuris rašo apie savo aplinką, inspektuoja restoranus, siūlo pirkėjams savo žurnalą ir savo vardo koldūnus, ir turi milijoną skaitytojų. Daugelis jų net sau patiems nepripažįsta, kad yra mano skaitytojai. Tai čia ne kažin kokia šlovė. Tačiau keli iš jūsų turi savo šaldytų produktų liniją? Taigi.

Stalai ir langai Stalai ir langai

Kalbant apie šaldytus dalykus, užsisakome įprastinių patiekalų iš valgiaraščio.

Sūrio rutuliukai Sūrio rutuliukai

Sūrio rutuliukai (€3,50). Kas sugalvojo šituos dalykus? Gruzdinta riebalų bomba, su sūriu viduje.

Sūrio rutuliukas iš vidaus Sūrio rutuliukas iš vidaus

Juos gamina, įtariu, vienoje didelėje gamykloje ir paskui išvežioja po visus šalies restoranus. Jie visi vienodo skonio. Net vanduo iš čiaupo skirtinguose miestuose labiau skiriasi, nei sūrio rutuliukai.

Vištienos sparneliai su čipotle Vištienos sparneliai su čipotle

Paskui sekė vidutiniai vištienos sparneliai su čipotlės padažu (€4,50). Kokie ten sparneliai? Nieko neprisimenu. Iš to paties fabriko, manau. Šmaukšt į orkaitę, bumt ant stalo, ir turim.

Gnocchi Gnocchi

Gnocchi, bulviniai kleckučiai (€4,50) nusipelno geresnių žodžių, nes jie nors truputėlį išskirtiniai. Šiaip jau bulviniai virtinukai yra nežmoniškai sotus maistas. Užtaisyti grietinėlės ir šoninės padažu jie pasidaro nebetinkami vidutiniam žmogui. Tam patiekalui suvalgyti reikėtų dinozauro. Alkano dinozauro. Alkano ir pikto dinozauro, kuris nežiūri, ką valgo. Ką noriu pasakyti? Jei tą lėkštę pasiūlyčiau kokiam nors dviejų metrų ūgio medkirčiui, sveriančiam 150 kilogramų, su tatuiruota svastika ant kaktos ir pėdos ilgio barzda, kurioje gyvena gyvatės, ir priekalo dydžio kumščiais, jis suvalgytų trečdalį, paskui prigultų ir verktų, kaip mergaitė.

Prastas burgeris Prastas burgeris

Sūrainis (jie turi omenyje burgerį su sūriu, kuris kainavo €5,50) atrodė pusėtinai ir buvo visiškai neskanus. Tikrai neskaniausias mėsainis, kurį esu valgęs Klaipėdos apskrityje. Žmonės galvoja, kad mėsainį galima gaminti bet kaip, ir gamina bet kaip. Čia nieko blogo, kol jie nepradeda galvoti, kad jie gamina tikrai gerus mėsainius. „Rekomenduoju, puikūs mėsainiai“ – ką tu rekomenduoji, kai ten geriausias dalykas apie tą mėsainį yra tai, kad jį galima vizualiai atskirti nuo šaltibarščių be padavėjos pagalbos?

Žuvis su bulve Žuvis su bulve

Dar neskanesnė buvo žuvis su bulvėmis (€6,00), kurią atnešė specialioje skardoje (gal toje pačioje, kurioje ir šildė), bet, žinokit, nuobodus maistas nepasitaiso nuo išmanaus pateikimo. Neskanus maistas nepasidaro skanesnis, pervėrus kokiu nors bambukiniu iešmeliu ir įsmeigus vėliavėlę.

Dešrelės Dešrelės

Avienos dešrelės (€6,00) nebuvo blogos, bet tuo momentu manyje jau kunkuliavo nusivylimas, ir dar šioks toks nustebimas dėl žmonių, kuriems čia patiko ir kurie šią vietą rekomendavo. Jei jums čia skanu, ką jūs šiaip valgote gyvenime? Nesakykite, nereikia.

Palikome ant stalo labai daug Palikome ant stalo labai daug

Trise išleidome €45, ir palikome labai daug maisto.

Čekis Čekis

Gal per daug užsisakėme. O gal tiesiog neskanu, neįdomu ir pašildyta. Maža priežasčių ten eiti, jokios priežasties grįžti. Dvi žąsys iš penkių.

 

Tabu Restobar, Šaulių g. 36, Klaipėda. Tel. +370 606 22255. Facebook puslapis.

Darbo laikas internete nenurodytas, skambinkite telefonu.