ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.

Tavo Erdvė: kaip pas mamą, kuriai svarbu, ką valgo vaikas

Tavo Erdvė, Šeimyniškių g. 26, Vilnius

2012 - 07 - 14

Oi ilgai ilgai aš svarsčiau, ar nepavadinus šios apžvalgos: „ Kaip kažkam nepasisekė, o man pasisekė – ir net labai“. Dėl to, kad niekaip negalėjau pamiršti  Mariaus Rimkevičiaus apžvalgos apie ekstremalų apsilankymą plaukuotos sriubos gamybos – realizavimo ceche, jų kainoraščio, kuris džiaugsmingai, išdidžiai ir turbūt vis dar skelbia, kad dienos pietūs tik 8,99 Lt ir kompotą dar nemokamai gauni.

Tai prie ko visgi šie nuostabūs iš atminties išnyrantys prisiminimai? Nes šiandieninės mano apžvalgos objektas – kavinė Tavo Erdvė, jos gėrimai  taip pat dienos pietūs, kurie praktiškai kainuoja tiek pat, kiek ir Vilniaus lietuviškuose patiekaluose. Pietūs iš dviejų patiekalų 9 Lt, na, aišku, plius gėrimai dar.

Štai dvi verslo linijos – viena (Tavo Erdvė) pagrįsta tiksliu ir atkakliu savo kurtos viešojo maitinimo įstaigos koncepcijos įgyvendinimu, o kita – na, lengviau būtų parašyti kuo nepagrįsta. Tokio mentaliteto pavyzdį galiu pateikti iš savo gyvenimo patirties. Būdamos visiškai dar paauglės su drauge nuėjom į kaimo kavinę pieno kokteilių gerti. Berods vasara buvo. Paprašėme įjungti muziką, o kavinės savininkė, bekabindama ką tik nupirktus dirbtinius žalius vijoklius ant užuolaidų karnizų, pasakė, kad to padaryti negali, nes magnetofonui pataisyti šiuo metu nėra pinigų, nes papuošimus dabar pirko. Vėliau minėtoji įstaiga persikvalifikavo į laidojimo namus, mat kapinės netoli.

Grįžtant prie gerųjų šios apžvalgos naujienų, teisybės dėlei reiktų pastebėti, kad daugiausia čia pietus valgau ir geriausiai apie tai galiu parašyti. Tik nepulkite smerkti, kad kažkas apie dienos pietus rašo. Puikiai mes išstudijavę klasiko nuomonę šiuo klausimu ir turiu pasakyti, kad dienos patiekalai būtent čia – geri, tad nesinori ryte teptis sumuštinio ir gerokai pamarinuotą krimsti pietums.

Tik gal kokį trečiąkart čia atėjus supratau, kad virtuvė yra vegetariška, nes mėsos tiesiog nepasigedau.  Ankščiau vegetarus priskirdavau deviacinėms socialinėms grupėms. Atrodydavo, kad jų maistas prėskas, kad jiems amžinai šalta ir trūksta energijos. Ojoj, kokį baisiai neadekvatų stereotipą buvo sukūręs mano menkas patyrimas!

Alkoholio čia visai neparduoda, arbatų ir kavų pasirinkimas nedidelis, tačiau apgalvotas. Visgi labiausiai noriu parašyti apie kokteilius. Ypač apie vieną – žolelių kokteilį. Visų pirma, išvaizda – jis toks žalias, kad pamačius spalvą iškart prisiminiau biologijos pamokas ir chlorofilą – žalios spalvos pigmentą augaluose, kuris kaupia saulės energiją ir, vadovėlių teigimu, esti labai naudingas organizmui. Tuojau pagalvojau, kad čia tas chlorofilas tiek energijos prikaupė, kad praktiškai saulės spindulius gersiu. Kokteilio skonis minėtąjį pagalvojimą tik patvirtino. Tinkamas tirštumas ir saldumas, kuris išgaunamas įvairių vaisių ir uogų sirupų pagalba (čia jau teko pasidomėti, nes skonio receptorių tiek dar neišvysčiau), jaučiasi mėtos ir citrininės melisos atgarsis, betgi visai neįkyrus.

Kokteilio kaina – 5 Lt. Tačiau yra čia toks įdomus dalykas su tuo kokteiliu. Jo nėra meniu! Šis kokteilis veikia incognito, po vaisių kokteilio (kuris, beje, irgi labai geras) priedanga. Jei nežinai, tai jį galima užtikti tik tokiu atveju, jei užsisakai vaisių kokteilį, tuomet tau pasiūlo pabandyti žolelių variantą. Patarčiau ištaisyti klaidą, nes žmonija per savo gyvavimą žemėje patyrė daug praradimų, todėl neatimkite dar ir galimybės sužinoti apie šio kokteilio egzistavimą.

Čia dažniausiai tarp dienos patiekalų pasirinkimui būna beigi ir viena sriuba. Rašant atsiliepimą apie šitą sriubą visiškai tikėtai ateina į galvą  patarimas – visada turėti tvirtą stuburą ir savo nuomonę. Būtent dabar tą savo stuburo tvirtumą bandysiu tikrinti. Ragavau pomidorinę sriubą. Sultinuko skonis neišraiškingas, per daug ryžių, per stambiai kapotos, nors, atrodo, ką tik nuskintos petražolės, o pagrindiniai patiekalo dalyviai – pomidorai, antrame plane. Galima pasakyti, kad tai – mažiausiai iš visų apgalvotas ir perdėm ekonominis sriubos variantas ( ko ši kavinė visiškai išvengti negali jokiame dienos patiekale, nes vieno kaina – 4,50 Lt).

Prie sriubų siūloma pačioje kavinėje keptos tikros naminės duonos su raugu. Ją reikia pirkti, kaina 1 Lt. Betgi tik paragavus supranti, kad faktas, kad ją reikia pirkti – neatsitiktinis. Jei duoną atiduotų šiaip sau, būtų privalu samdyti atskirą darbuotoją duonai raikyti, nes pintinėje jos nuolat trūktų.

Riekės krašteliai ypač traškūs, jaučiasi įvairios sėklos, duona minkšta ir tiesiog tirpstanti burnoje. Teko girdėti, kad tikra naminė duona, gaminta su raugu, turi būti rūgšti, bet ech, koks gi dabar skirtumas, kai taip skanu!

Duonai pagardinti yra paruoštas specialus pabarstas iš kepintų kanapių sėklų, skrudintų linų sėmenų ir kitų pagardų, tarp kurių ( prasitarė viena iš šeimininkių) yra ir toks dalykas kaip asafetida ( lot. ferula asafoetida) – indiškas prieskonis, sakų pavidalu išgaunamas iš milžiniškų pankolių šaknų, skoniu primenantis svogūną ar česnaką, tik maždaug šimtą kartų naudingesnis.

Kitas ragautas patiekalas – daržovių pyragas. Sviestinė tešla skani ir trapi, įdaras sodrus, orinis ir minkštas, kaip kokia ekskliuzyvinė paduška, ant kurios tvarkingai išguldyti daržovių gabaliukai. Atskiras dėmesys ridikėliams ir salotoms – jei reikėtų ieškoti šviežesnių, tai tektų klaidžioti po sodų bendrijų lysves.

Džiovintų vaisių triufeliukai ( vieno kaina – 1,50 Lt) keblus reikalas, nes iš pirmo kąsnio receptoriams atrodo labiau sveikuoliški nei skanūs. Toliau valgant triufeliuką išryškėja slyvų, džiovintų obuolių, kitų vaisių bei riešutų skoniai, susijungiantys į saldžią masę, o pagrindiniu, visgi neblogai pavykusio reikalo akcentu, tarsi Statkevičiaus suknelė elito vestuvėse, tampa ta raudonoji Goji uoga, netikėta ir skani paprastojo lietuvio gomuriui.

Į rutuliuko vidurį yra įsmeigtas medinis pagaliukas, prie kurio pritvirtintas popierėlis su visokiomis mintimis. Šis užmanymas – skonio reikalas, bet valgyti nuo tų pagaliukų labai patogu.

Ledai „Tavo erdvė“ (5 Lt) – natūralus, čia pagamintas, absoliutus klientų džiaugsmas ir pelnytas šeimininkų pasipuikavimas. Braškių skonis persipina su įvairiomis pieno atmainų tekstūromis sukurdamas gastronominį himną pienui ir apskritai viskam, ką galima iš jo pagaminti. Tačiau nerasite čia nei kriauklės formos perlamutrinio atspalvio ledainės, nei ant ledų rutuliukų pretenzingai sukrautų vaisių kalvų. Tiesiog naminiai ledai, sudėti į paprastą indelį, ir tai yra viskas, ko reikia, kai skonis geras.

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad čia tikrai nėra gastronominių naujienų kalvė. Skonių deriniai paprasti. Paasirinkimas ribotas. Patiekalų pateikimas naminis, kartais pernelyg ekonominis. Tačiau sąžiningo ir atsakingo darbo dėka didelis dėmesys yra skiriamas produktų šviežumui ir natūralumui – kavinės tinklapis skelbia ( ir aš tuo neabejoju), kad maistas ruošiamas iš natūralių, ekologiškų produktų be sintetinių priedų ir konservantų. Todėl tikėdama šio verslo koncepcijos tęstinumu  beigi rizikuodama dar neįgytu skaitytojų pasitikėjimu, kavinei Tavo Erdvė duodu keturias žąsis iš penkių.

Autorė Agnė Valančiūtė. Nuotraukos Agnės Valančiūtės ir Vaivos Čekatauskaitės.

Tavo Erdvė,  Šeimyniškių g. 26, Vilnius. Tel. + 370 683 93550. Tinklalapis. Facebook profilis.

Darbo dienomis: nuo 10.00 iki 18.30, savaitgaliais nedirba



Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (8)
Ema 2012-08-15 22:36

pparasyk geriau,jei sugebi, bet turbut neee…

Vargdienė 2012-07-17 22:55

kuris klaikiausias? :D

Replika Emai 2012-12-21 19:07

Turbūt nėra būtina mokėti gerai rašyti, kad galėtum įvertinti kas parayta gerai, o kas blogai, ar ne?

Tekstas nepatiko 2014-02-26 20:10

Tikrai labai „neskanu“ skaityti. Vyras priėjęs ir per petį paskaitęs išvis paklausė, kokios mokinukės rašinėlį skaitau.

Momentais negalėjau atsiginti jausmo, kad labai siekiama užkalnių stiliaus, tik neišeina. Gal autorei kažkaip kitaip pabandyt reiktų. Arba nebandyt visai.

grizkim prie kavines 2015-01-01 14:27

patys geriausi „dienos pietus“ kainos ir maisto kokybes santykio atzvilgiu. Geros tikros sriubos, virtinukai ir bulvinukai „kaip namie“, o troskiniai tai toks biski nekonkretus jovaliukas, sakyciau, turbut saldytas darzoves naudoja, ar kokius gatavus padazus…
O vat levandu ledai ryskiai iskrenta is konteksto – tai tikras sedevras! Ragaukit butinai, jei neragavote

Parašykite komentarą