ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.

Toskana, italų virtuvė Kaišiadoryse: pastatas pavargęs, pamaitino sočiai

Toskana, Gedimino g. 69a, Kaišiadorys

2012 - 07 - 03

Turiningas savaitgalis atokiau nuo sostinės: Kaišiadorys – ne tik nenuvylė bet netgi viršijo mūsų šeimos lūkesčius.

Važiuojant pagrindine Gedimino gatve pamatėme gan didelę iškabą Toskana. Prisipažinsiu: itin didelių lūkesčių neturėjau, nes mes mat išpaikinti Vilniaus restoranų kokybe negalime tikėtis, kad kažkur nedideliame mieste bus padorių vietų pavalgyti. Na taip, yra keletas vietų, kur mažuose miesteliuose būna stebinančios virtuvės, kaip Birštono seklytėlė (buvau ten kartą, buvo įspūdingi peizažai, tiesa, ką valgiau nepamenu, nes tai buvo senokai ir ten buvau su sūnumi, kai jis buvo dar daug mažesnis ir pats turėjau mažiau patirties su juo, tad atsimenu tik tai), bet Birštonas yra spa turizmo centras, tad nelabai lygintinas su Kaišiadoriais.

Yra tokie restoranai, tokiuose pastatuose, kur iš karto supranti, jog čia jis itin seniai ir tikėtina, jog buvo dar sovietmečiu: didelis senas masyvus pastatas, didelė masyvi ir kiek apsilaupiusi iškaba. Na gerai, šio restorano iškaba neatrodė apsilaupiusi, bet man vistiek priminė būtent tokį restoraną.

Apie tokias vietas pats nuomonės aiškios neturiu: viena vertus senas restoranas, priklausantis kokiam nors žmogui nebūtinai dėl restoraninio verslo vystymo priežasčių, gali liudyti stagnaciją ir visišką nesiskaitymą su klientais, kita vertus tai gali ir rodyti, jog tai senas tradicijas turintis restoranas, kuris taip ilgai išsilaikė dėl to, kad požiūris į klientus yra teisingas.

Toskana, matyt, yra trečias variantas: naujas savininkas perdarė seną restoraną: erdvus šviesių tonų netgi su kolonomis restorano interjeras atrodo įkvepiančiai.

Mano žvilgsnis visada užkliūna ir už vaikams skirto kampelio. Šiame restorane yra šis dalykas. Tai iškarto prideda minimum 1 žąsį.

Restoranas taip pat turi ir lauko terasą, kurioje taip pat puikuojasi puikūs atrakcionai vaikams! Man ši vieta jau patinka! Visa terasa aptverta tvora su gėlynų salelėmis. Dalia iš karto puolė fotografuoti gėles ir didžiulius senus medžius augančius parke, į kurį atsiveria vaizdas.

Lankytojų nedaug. Gal dvi žmonių grupelės, nors pietų metas. Gal savaitgalį Kaišiadoriečiai pietauja su šeimomis namie? Mums atvažiavusiems iš Vilniaus, kur geros vietos pietų metu visada sausakimšos, tai vėlgi atrodė įtartinai, bet kaip paaiškėjo vėliau: be reikalo.

Meniu: tvarkingas ir aiškus tik gal kiek per platus. Kepsniai visi atrodė valgomi su detaliais aprašymais, kainos nuo 16 iki 40 Lt. Atskirai sriubos ir makaronų patiekalai.

Užsisakėme vandens su citrina bei mėtomis, brokolių sriubos jaunėliui ir kiek netilps vyresniajam, aš sprandinės kepsnį keptą ant grotelių su ten pat keptomis daržovėmis, o žmona – vištienos kepsnį. Vaikams dar blynelių su varške ir makaronų su vištiena. Padavėja perspėjo, kad teks palaukti, bet mes šį kartą dėl to nei kiek nepykome: dairėmės aplinkui ir džiaugėmės mūsų krykščiančiais vaikais ant jiems skirtų atrakcionų.

Itin maloniai nuteikė visiška smulkmena: aštriabriaunis plastikinis pagaliukas įmerktas į vandens stiklinę. Prisipažinsiu, tokio nesu dar matęs, o mėgstantiems citrinos skonį vandenyje tai yra puikus sprendimas! Smulkmena, bet nuteikianti itin optimistiškai: restoranas kreipiantis dėmesį į smulkmenas, pasmerktas sėkmei.

Sriuba man pasirodė kiek aštroka, kaip jaunėliui. Panašu buvo į juoduosius pipirus. Reikia pasidaryti “check-list’ą”: “paklausti padavėjo: 1. paklausti padavėjos ar aštru, jei aštru, paklausti ar yra galimybės nedėti aštrumo”. Na, nepaklausiau šįkart. Sriuba su tais pipirais daug skanesnė, bet va jaunėliui nepatiko. Nieko, dar bus makaronai ir blynai su varške. Už kiek aštresnę, nei tikėjausi, sriubą jokių žąsų neatiminėsim.

Dar vienas į “check-list’ą”: “2. Paprašyti padavėjo maistą atnešti atskirai. Pirmiausiai – vaikams, tada mums”. Nepaprašėm… Atnešė makaronus, blynelius ir kepsnius beveik vienu metu. Teko sukaupti valios likučius ir kantriai maitinti mažuosius, kol mūsų kepsniai aušo.

Blyneliai puikūs. Daug varškės, blyneliai skanūs, padažo yra, Augustas valgė, Bernardas valgė. Nieko daugiau iš blynų nereikalaujame.

Makaronai. O vat makaronai buvo puikūs! Itin skoningai ir apetitiškai atrodė mocarelos gabaliukai, kurių nepagailėta, grietinėlės padažo ne per mažai. Tiesa, makaronai sprendžiant iš skonio buvo džiovinti – iki pilnos laimės truktų tik šviežios restorane gamintos pastos. Ach, dar į “check-list’ą”: “3. Jei žinai, kad restorane makaronų neperverda (tai yra savaime gerai), bet jei maitinsi jais vaikus, kurie dar turi nedaug dantų, būt gerai paprašyti, kad makaronus vos-vos pervirtų – kad būtų lengviau juos trinti šakute ar tiesiog žnaibyti, o mažam vaikui kramtyti”.

Per paties žioplumą pravėsęs sprandinės kepsnys vistiek buvo skanus: neperkeptas, kiekvienas sultingas, pamirkytas stambiagrūdžių garstyčių padaže gabaliukas su apkeptomis orkaitėje bulvėmis, bei grilyje keptomis daržovėmis buvo labai skanus! Nors sprandinės kai kurios vietos buvo sunkiau pakramtomos, bet taip juk turi būti.

Mano žmona Dalia minėjo, jog vištienos kepsnys nebuvo labai kažkuo ypatingas, bet lėkštėje neliko nei gabaliuko.

Suvalgėme tik kepsnius, nes viso kito įveikti nesugebėjome. Porcijos didžiulės. Vienas toks gan ėdrus pažįstamas gyrėsi ten užsukęs, tai suvalgė tik tris porcijas ir jau apsivalgė. Tai, sakyčiau, irgi gan reta Lietuvoje savybė.

Šiam restoranui teko dar vienas išbandymas: jaunėlis pasistiprinęs įjungė perdirbto maisto šalinimo mechanizmą, tad man teko garbė (nes esu stipresnis, o jis jau gan masyvus) apžiūrėti ir kitą, ne mažiau svarbią restorano vietą: tualetą. Sakoma, kad apie restoraną daug galima pasakyti užėjus į jo tualetą: jei tvarkingas ir švarus – viskas OK. Jei ne – didelė tikimybė, kad viskas bus prastai. Šį kartą apie “Toskana” galiu pasakyti tik geriausius žodžius: viskas švaru ir išvalyta, blizgėte blizga! Regis galima būtų valgyti nuo grindų. Prispažinsiu, kad pas mus ne visada taip švaru. Didžiulis ir riebus pliusas! Na, o minusas: nėra šilto vandens. Čiaupai automatiniai (su judesio davikliais), o vietoje reguliatorių viename: skylė, o kitame kažkoks dekoratyvinis varžtas. Vanduo bėga šaltas – labai šaltas. Tokiu kūdikiui užpakalio nenuplausi.

Teko darbuotis drėgnomis servetėlėmis, kurios laukiamo rezultato nedavė. Teko keletą sekundžių kyštelti zurkiančio Bernardo užpakalį po šaltu vandeniu. Tai buvo paskutinis lašas jo kantrybės taurėje, tad paskutinius aprengimo etapus teko atlikti jam gan gailiai verkiančiam. Gal reikėjo eiti į moterų tualetą? Gal ten šiltas vanduo buvo?

Šioje kelionėje pavyko padaryti gerus sprendimus. Dieną Kaišiadoryse praleidome itin turiningai, o pabuvimo ašimi tapo puikus restoranas su puikiu maistu. Ir nežiūrint mažo minuso tualete, drąsiai duodu keturias žąsis. Šiek tiek netenka dėl šalto vandens ir džiovintos pastos. Į šį restoraną rekomenduoju užsukti bet kam, kas važiuoja Vilnius-Kaunas (arba atvirkščiai) ir turi laiko skaniai bei pigiai pavalgyti (juk tik vos keli kilometrai į šalį) su vaikais.

Sumokėjome 73 litus (su arbatpinigiais).

Autorius Skirmantas Tumelis

(Kuo ši vieta susijusi su italų virtuve, ne iki galo supratau – išskyrus lyg ir itališkus farfalette, viskas atrodo kaip lietuviškos kooperatinės kavinės meniu 1997 metais. Tačiau Laukinės Žąsys tuo ir ypatingos, kad autoriams duodama erdvė pasireikšti ir per savo keistus akinius pažvelgti, sako redaktorius.)

Toskana, Gedimino g. 69a, Kaišiadorys, tel.: +370 346 51094. Tinklalapis.

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio: 10:00-23:00; penktadieniais 10:00-24:00, šeštadieniais 11:00-24:00, sekmadieniais 11:00-23:00



Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (38)
aaa 2013-07-03 16:50

Toskanoje daznai lankomes, viskas tikrai labai skanu ir per sitiek metu maisto kokybe visai nesuprastejo. Toskana restoranas, taciau ne to lygio, kad patiekalai kainuotu po 50-80 Lt, kaip kad didziuju miestu restoranuose, taciau skoniu ir pateikimu daugumai is ju nenusileidzia. Tikrai. Esu aplankiusi ne viena ir ne du restoranus ;)

tro 2013-07-08 21:18

Tikrai ne nuo tarybiniu laiku tas restoranas :) Pats pastatas kazkada apie/po 2000 metu isdygo. O restoranas atsidare apie 2005 metus. Pastatatas buvo skirtas bankui, kuris del kazkokiu tai priezasciu taip ir neatsidare. Galiausiai buvo atidarytas restoranas plius sveiciu namai/viesbutis. Kulinaras berods yra vilnietis. Savaitgaliais dienos metu siek tiek ramiau, taciau vakarejant daugiau zmoniu pradeda rinktis. O darbo dienomis pietu metu (apie 13-15), zmoniu labai daug. Maistas skanus, bent jau as nei karto nenusivyliau. Padaveju nuotaika kaip kada :) Dazniausiai gera, bet buvo atveju gal pora, kai kilo nesusipratimu. Antrame aukste yra pulo stalai. Beja, tai nevienintelis restoranas Kaisiadoryse :) Yra 2 picerijos, viena prie IKI prekybos centro. Kita Gudenoj su baulingu, viesbuciu. Roko sodyba, kurioje lankosi ir prezidentai, ir televizijos zvaigzes, ir kiti pinigu turintys zmones. Prie ezero yra lietuviskos virtuves restoranas/uzeiga. Zuvis galima pasigauti ezere ir tam paciam restorane iskeps :)

2014-04-01 17:11

Kažkokie keisti vilniečiai. Jiems tas š… patiko. Buvau vieną kartą. Ačiū – viso gero.

Pastabos: ne „Kaišiadoriais“, o „Kaišiadorimis“. Pastatas tikrai ne sovietinis, statytas gal 199?. Turėjo įsikurt komercinis bankas, kuris bankrutavo. Ilgą laiką stovėjo nenaudojamas, vėliau įsikūrė restoranas ir viešbutis su dviem kambariais, iš kurių vienam dažnai gyvena virėjas. Nuo to laiko pastatas nė kiek nepasikeitė, iškaba ta pati apsilupusi.

2014-06-19 13:07

Toskana, geriausias Kaišiadorių restoranas,maistas visada skanus ir gražiai patiektas .Kainos nedidelės lyginant su didmiesčių restoranų kainomis o,patiekalų kokybė daugeliu atveju geresnė.

kaunietė 2014-06-19 13:14

Toskana, geriausias Kaišiadorių restoranas,maistas visada skanus ir gražiai patiektas .Kainos nedidelės lyginant su didmiesčių restoranų kainomis o,patiekalų kokybė daugeliu atveju geresnė.

Parašykite komentarą