ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.
Atgal

Trys Klevai, kiniška atgaiva nuo kiniškos piguvos

Trys Klevai, Šv.Mykolo 2, Vilnius

2012 - 12 - 08
Taip mes matėme interjerą jau po alaus.

Kad kinų maistas Vilniuje (o juo labiau Lietuvoje) yra ne festivalis, tai mes visi žinom: nuo to laiko, kai Stikliai uždarė savo kinų restoraną Stiklių gatvėje (ten, kur dabar Bistro 18, labai geras, bet ne kinų), tai liko daugiausiai pasirinkimas iš ko? Iš nykaus, neskanaus, per saldaus ir savo esme labai, labai rusiško, labai proletarinio. Kinų maistas į Lietuvą atėjo dar kaip į postsovietinės erdvės provinciją, ir tai jaučiasi: jis atėjo kartu su visa post-tarybine beskonybe, geltonais ir raudonais kambariais, pliušo baldais ir tarybiniais diedais ir bobomis lankytojais ir lankytojomis, su pūkuotais šalikais, aukštomis juodai ir blogai dažytų plaukų šukuosenomis, žybsinčiais aukso dantimis ir liguistu pomėgiu saldiems vynams.

Kinų restoranai Lietuvoje tapo postsovietinio maisto ženklu ir nesupratimu apie jį. Jie taip pat įprasmina praėjusį (ačiū Dievui) laikotarpį, kaip ir sustabdytas inspektoriaus borzas vairuotojas, kuris jį gąsdina: „rytoj tu jau čia nebedirbsi“, kaip lankytojas kur nors viešbutyje ar parduotuvėje, sakantis „būtų čia mano įstaiga, nė vienas nebedirbtumėt pas mane“, bet iš tiesų jis jokios įstaigos neturi, nes yra tik ofiso planktonas samdytame darbe ir kas rytą gramdo ledą nuo apšalusios lizinginės mašinos ir galvodamas, ar nepastebės viršininkas, kad vėluoja. Ko aš čia apie juos pradėjau rašyti? Pats nežinau.

Saldžiarūgštis padažas, nors jis, atrodo, visur kinų restoranuose, bet čia, prie sauso ir kokybiško apkepimo, jis tiko.

Tai va, o Trys Klevai pasirodė kiek toliau nuo tos tendencijos. Šv. Mykolo gatvė yra Senamiestis, tai čia kaip ir turėtų būti geriau, negu visos drakonų šėryklos, tai geriau ir buvo. Dabar duokit papasakosiu.

Aš jums patarsiu pasitarti su padavėju (patarsiu pasitarti, kaip čia gerai sugalvojau). Man ir mano artimiesiems, su kuriais atėjau čia, labiau patinka Honkongo ir Šanchajaus tradicijos kinų maistas, kur gabalėliai stambesni ir daugiau struktūros, daugiau kramtymo. Lietuvoje dėl tam tikrų priežasčių (gal todėl, kad kinai čia dažniau iš šiaurės Kinijos, kaip ir Rusijoje) vis siekiama pateikti košę arba mišrainę, ir „traškus“ ne visada yra traškus. O Trys Klevai mums pasitarus su padavėju padarė beveik stebuklą, kalbant apie kinų virtuvę – visi patiekalai buvo praktiškai geidaujamos konsistencijos.

Ir dar, gal dėl to, kad viskas vyksta Senamiestyje, kur vis dėl to klientūra truputį labiau prie pinigo, nei kokiame tolimame prekybcentryje, nėra to tokio piguvos pojūčio. Antra vertus, aišku, nuo Lietuvos, kaip ir nuo likimo, nepabėgsi: gretimame kambaryje vyko banketas, ir jiems nešamas visiškai ne į temą baltas ąžuolavotas vynas iš Naujojo Pasaulio ir iš ten pat sodrus ir sunkus raudonasis rodė, kad ten lankytojai yra aliumniai tos vyno ir maisto derinimo mokyklos, kurios pavadinime yra žodis „pagalbinė“. Visame Trijų Klevų meniu nėra patiekalų, prie kurių derėtų šie vynai, bet juk širdžiai neįsakysi. Be to, juk ne mums nešė tuos vynus, tai ko mes čia į juos žvilgčiojame?

Fantastiški baklažanai

Labiausiai nudžiugino jau daržovės: kepti baklažanai sojos padaže (maža porcija – 21 Lt). Aš daržovių nemėgstu (man jas uždraudė daktarai), bet čia buvo kažkas nerealaus. Žavios konsistencijos, sodraus skonio, jie buvo retas atradimas.

Man patiko ir apkeptos karpio juostelės su saldoku padažu. Vėl gera konsistencija. Karpis lietuviškoje virtuvėje yra nuobodi žuvis, o čia buvo trašku ir smagu.

Trapūs anties gabaliukai su padažu (34 Lt) šiek tiek (bet nevisiškai) atstojo tą antį, kurią būčiau mėgęs valgyti: crispy aromatic duck,  vyniojama į blynelį, su daigais ir hoi sin padažu, bet jau ką darysi, kad meniu nėra. Užtat tas apkeptas anties popkornas susivartojo ir elegantiškai, ir maloniai prie alaus (ačiū, kad turi importinio Tsingtao (7 Lt už 0,33 buteliuką), nors jo skonis yra gal artimiausias prie Amerikos Budweiserio, bet ar kas sakė, kad yra blogai nelabai stipriai gazuotas, lengvas alus prie kinų maisto). Apie saldžiarūgštę vištieną daug nerašysiu, nes tai visiškai budintis patiekalas, tačiau ir ji buvo paruošta kompetentingai.

Kepti ryžiai su kiaušiniu (egg fried rice, arba, kaip sakydavo mano mėgstamame restorane Niu Džersyje padavėjas: eg fuai wai), 4 Lt už porciją, kuri yra nedidukė, buvo neperkepti, ne per riebūs, gal galėjo būti dar labiau kiaušininiai, bet nejau mes dabar čia kabinėsimės? Ne.

Blyneliai, neatsispiriama palaima.

Dar labai patiko, nors desertų ir nemėgstame, tokie apkepti ir saldžiame sirupe glazūruoti blyneliai (21 Lt). Neįmanoma buvo sustoti krimsti.

Dienos pietūs (nebandėm ir nežinom, tik sakom, kad yra) kasdien nuo 11:30 iki 14:30. O dar jie paštu siunčia sąskaitas-faktūras be problemų, tai prašom kitus irgi prisiminti apie tai.

Keturiese sumokėjome 213 Lt ir dar 22 Lt arbatpinigių. Keturios žąsys, todėl kad padavėjas sugeba patarti, ir todėl, kad tai nėra dar vienas pigus postsovietinis kiniškas, net ir nepaisant nelabai išieškoto interjero.

Trys Klevai, Pilies g. 16/2 (įėjimas iš šv.Mykolo gatvės), tel. +370 5 261 6296. Tinklalapis. Facebook profilis.

Darbo dienomis nuo 11:30 iki 23:00. Savaitgaliais nuo vidurdienio iki vienuoliktos valandos vakaro.



Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (13)
L 2013-01-21 20:12

nu nežinau, nežinau.. vasarą nuėjau ir nusivyliau, nes iš tolo neprilygo mano mėgstamiausio „Pekino“ skoniui ir kokybei.

Green 2013-01-31 02:27

Nuostabiausias faktas apie juos yra amzius dirbamtis tie patys padavejai, tikrai profesionalus, mandagus, vyresnio amziaus, kas neiprasta Lietuvoje. Bet kiniskas maistas manau nestebina, na gal lyginant su kitai kitaicu restoranais, drakonu seryklom kaip autorius sako, yra pakaikaimai ok. Virejai irgi ten keiciasi kaip kojines, tad manau kokybe nenuosekli. Su Europos didmiesciuose galima rasti Chinese food nera ko lyginti, nezinau ar del virtuves staffo, ar del to kad ingridientu tinkamu Lietuvoje neimanoma gauti

nemalonus žmogus 2013-06-10 18:55

Rekomenduoju nueiti į „Davynis smakus“ („Devynis drakonus“ Lukšio gatvėje. Maistą ten gamina 12 beždžionių. :D Na nesu kinietiško maisto fanas, užėjom paskubom paryt pakeliui, ba žmona liepė. :) Atvirai pasakius, už tokią kainą tokio šūdino varianto seniai nebuvau matęs. Ryžiai, patys pigiausieji birūs ilgagrūdžiai, su šaldytais žirneliais iš maišo, pajuodusiomis morkomis iš to paties arba gretimo maišo, ir kukurūzais iš skardinės, viskas pašildyta mikrobangėj. 4.50 Lt. Nebūčiau davęs anei 50 cnt. už tokį mėšlą. Padavėja sakė, kad kritiką perduos. :)))) Visa kita – kaip „ozo“ bistro arba (berods) Panerių gatvės valgykloj, kur už 10 arba 13 litų gali gaut tuos pačius proletaro-suvirintojo pietus, tik… su geresniais (!) ryžiais. :) Padavėja buvo maloni, arbatos jai palikom, veltis į beviltiškus ginčus su administracija nebuvo laiko anei noro. Ačiū, gana kokiems taip 200 metų. :)

Izidorius 2015-03-11 18:17

Labas gerb.p. David Krycko,
Man visada sunku sutikti su kategoriskumu, nes ‘Na vkus i cvet – tovarisha net’, bet pas Jus dar ir fobiju kruva zmonem. Nezinau kur Jus juos radote, gal buvote Kirove (cia miestas Rusijoje daugiau nei viena diena kelio traukiniu nuo Vilniaus vaziuojant per Minska ir Maskva)? Bet, kad paniskai bijote ju tai jauciu is sito „…ir tarybiniais diedais ir bobomis lankytojais ir lankytojomis, su pūkuotais šalikais, aukštomis juodai ir blogai dažytų plaukų šukuosenomis, žybsinčiais aukso dantimis ir liguistu pomėgiu saldiems vynams“. Mums lietuviams visada buvo budingas bruozas nepakantumas, tolerancijos stoka, pagarba kitam zmogui. Ir tai mus daro labai ribotus ir „trumparegius“. Nes as ateidamas i kinietiska restorana jo virtuves vertinima padarau pasirinkdamas tuos pacius patiekalus kuriuos pasirinkote ir Jus. Tai tik patvirtina, kad musu skoniai yra labai panasus, arba net analogiski ir tai uzdeda didziuli stampa „gost standard“. Tai ko bijom tuo ir esam, turbut… Man patinka saldus vynas pvz. Vallado Adelaide Tributa labai puikus vynas, arba Sepp Moser Samling Trockenbeerenauslese Essenz labai skanus man, bet aisku nebutinai Jums. Jei suskaiciuotumete kiek zodziu savo straipsnelyje skyrete pasisaipymui is kitu zmoniu, tipo praeities. Manau ir pats pajegtumete suvogti, kad niekas niekur nedingo, o tas visas palikimas liko musyse ir jumyse. Tai lengva, pabadykit. O Jusu mylimas zodis „konsistencija“ manau nelabai tinkamas apibudinti baklazanu standuma ir karpio juosteliu tvaru biruma. Keistai Jus rasote ir labai mazai apie maista ir pati restorana (beveik nieko neparaset, labai labai mazai). Jusu nufotografuotus patiekalus visada uzsisakau patikrinimui (kazi kodel mes tokie panasus?)!:) Ir jie man skaniausi buvo.
Nueisiu ir dar parasysiu
iki

Izidorius 2015-03-12 23:21

Kaip tare taip ir padare. Nuejau ir …
Cia reiketu jau pabaigti, bet juk tada manes niekas ir nesupras. Pratesiu is pagarbos zmogui.:
1.restorano interjeras 2 balai (is 5) nepatenkinamai
2.patiekalai visi ragauti 2 balai (is 5) nepatenkinamai
3.aptarnavimas-kelneris 5 balai (is 5) labai gerai
Skonis pas visus skirtingas, bet jis yra lavinamas instrumentas. Domintis, skaitant knygas.
Praktikuojant, gaminant sau ir draugams. Ragaujant, visur kur tik gali. Ir tik tada jau
atsiranda pagarbus vertinimas svetimo triuso. Juk namie gaminant nevisada paciam skaniai
gaunasi. Bet cia restorane dirba profesionalai ir ju klaidos yra kokybes atspindys. Cia
man tos kokybes ir pritruko. Vilniuje yra gerokai kokybiskiau dirbanciu kinu virtuves restoranu :
1. Kinų Rožė, 2. Pekino Antis, 3. Didzioji Kinija, … sitas butu gal 12. vietoje
Verta nueiti pabendrauti su puikiu kelneriu ir isgerti arbatos (as geriau zalios su jazminais)
iki

Parašykite komentarą