ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.

Koks būtų gyvenimas be Coffee Inn?


2017 - 03 - 27
Dabar tai yra senos kavinės naujas pavadinimas. Jiems 10 metų.

Jūs žinote, kad šis naujienlaiškis, Miesto Kronikos, gulintis kavinėse jūsų malonumui ir džiaugsmui, visada būna apie ką nori, tik ne apie kavą ir retai apie kavines. Šiandien išimtis, ponios ir ponai, mergaitės ir berniukai, kaip sako palydovės keleiviams vienoje lietuviškoje oro bendrovėje.

Tai pradėkime nuo to, kad gyvenimas, kuris paskutinį kartą buvo be Coffee Inn lygiai prieš dešimtį metų, dabar bus vėl be Coffee Inn, nes tinklas keičia pavadinimą į Caffeine Roasters. Ne man spręsti, ar tai teisinga, ir štai kodėl. Coffee Inn žmonės sukūrė tą tinklą priešingai konvencinei verslo logikai, kuri sakė, kad tikrai jaunimui nereikia kavos už penkis ar septynis litus, ir kad jei jie tiek turės, tai nusipirks pora alaus. Tą pavyzdį aš dažnai duodu, kalbėdamas mokinių ir studentų auditorijoms: tai mano neatremiamas argumentas apie tai, kad nereikia klausyti suaugusiųjų.

Dabar, aišku, daug kas sakys, kad negalima keisti pavadinimo, kuris jau toks įprastas, ir daryti dar vieno rebrandingo. „Ateitis parodys“, sakys daugelis, o aš sakysiu, taip, ateitis parodys, bet aš jau dabar žinau, ką parodys ateitis. Pasikeitus pavadinimui, žmonės neims painioti Coffee Inn – Caffeine Roasters su kitais tinklais, nes žmonės ateina ne pavadinimo, o aplinkos, kavos, sūrio pyrago ir sumuštinių. Ir toliau eis ten.

Tada aš pabandysiu pasakyti, ką šitos kavinės reiškia man. Tai bus taip mėgstamas sąrašas, kuriame mažai žinomi faktai ir pastebėjimai.

(1) Užkalnio mėgstamiausia kava yra flat white, tai yra, kitaip tariant, kava su pienu, bet be putos. Jei ne Coffee Inn, mažai kas Lietuvoje žinotų, ką reiškia „flat white“ apskritai. Man patinka flat white, nes labai panašu į juokingą amerikietišką įžeidimą, kai žmogų vadina „flatliner“, tai yra tokį, kuris jau nebeturi pulso, ir gyvybės palaikymo aparato ekrane yra tik tiesi juosta. Flat line.

(2) Kita mano mėgstama kava yra americano su trupučiu šalto pieno, kurios tikriausiai irgi nebūtų Lietuvoje, jeigu ne Coffee Inn. Baristos dažniausiai nedrąsiai prašo pasakyti, kiek pilti pieno, aš sakau, kiek įpilsit, tiek bus gerai. Jie stebisi, nes mano, kad aš labai reiklus.

(3) Jei ne šios kavinės, ar mes žinotume, kad galima atsinešti kompiuterį į viešą vietą ir ten dirbti? Hipsteriškas gyvenimas, kai tekstai kuriami miestuose, o ne namuose ir ne butuose, yra šių laikų ženklas.

(4) Užkalnio mėgstamiausias maistas ten yra sumuštinis su šonine, BLT. Jei ne Coffee Inn, ar mes žinotume, kad BLT (bacon, lettuce, tomato – šoninė, salotos, pomidorai) yra sumuštinio pavadinimas, o ne kažkoks blt? Garsusis sūrio pyragas man labai skanus, tačiau aš nelabai šiaip mėgstu saldumynų.

(5) Daugelis tėvų Lietuvoje, ypač kilusių iš hipsterinės, laisvamanės, meniškos aplikos, specialiai šiandien vadina naujagimius tokiais vardais: Oognė, Ylzė, Dajeva, Giñtarėja, Myckolas ir panašiai vien tik tam, kad tikisi, jog jų atžalos irgi dirbs ten po šešiolikos-aštuoniolikos metų ir tada tas mandras vardas irgi bus užrašytas kreida ant lentos, visi skaitys ir stebėsis tėvų išmone.

(6) Jei ne Coffee Inn, Lietuvoje nebūtų įvykę dešimčių tūkstančių dalykinių susitikimų, per kuriuos žmonės buvo priimti į darbą, pradėti nauji verslai, pasamdyti kreatyvininkai, gautas finansavimas, padaryti užsakymai, sutarta dėl naujų knygų, filmų, automobilių salonų, televizijos laidų ir begalės kitų dalykų. Apie tai, turbūt, dar nepagalvojote, bet Coffee Inn per tuos dešimt metų evoliucionavo iš vietos paaugliams trintis vieni su kitais ir maigyti mobiliuosius telefonus į plačiausią darbo susitikimų vietų tinklą, kokį tik galima įsivaizduoti. Coffee Inn didžiausias nuopelnas, mano galva, yra tas, kad žmonės jį priima kaip savaime suprantamą, kaip visuomeninį gėrį – na, kaip miesto transportą, šviesoforus, suoliukus parkuose, policiją, gatvių apšvietimą. Iš dalyko, apie kurį buvo kalbėta, kad vargu ar jie turi ateitį, Coffee Inn tapo dalyku, kuris visiems reikalingas, ir galiausiai dalyku, kurį miesto gyventojai priima kaip savo konstitucinę teisę. Aš, kadangi esu rašytojas, viską matau per kiek kitokią prizmę, tačiau tikiuosi, kad jums patiko.

(7) Tai tada septintasis faktas. Aš sutikau savo gyvenimo meilę, Faustą, per interviu, kurį ji darė su manimi kavinėje Coffee Inn.