ApžvalgosInterviu ir straipsniaiApie Žąsis. Kontaktai.

Laikykitės toliau. Senamiesčio nesusipratimai: dvi vietos, kurios tik užima vietą


2012 - 07 - 04
Šių vietų Vilniui reikia tiek pat, kiek ir šio bjauraus grafičio.

Yra tokių vietų, kurios nenusipelno, kad apie jas kas nors rašytų, bent jau pagal Laukinių Žąsų koncepciją.

Mes rašome apie vietas, kurios yra įdomios, prideda vertės miestui ir jo žmonėms, ir kurias galima rekomenduoti aplinkiniams. Tačiau yra įstaigų, be kurių Vilniuje būtų smarkiai geriau.

Pirmoji tokia vieta yra mano beveik kaimynai (nors Shakespeare Hotel iš visuomeninio maitinimo įstaigų arčiau), ir ten buvau gal pora kartų per tuos metus, kai gyvenu Bernardinų gatvėje. Jie gamina labai gerą lasagne, bet jie visai nenori, kad pas juos kas nors eitų, nes jiems viskas yra gerai ir taip. Per pastaruosius tris mėnesius pas juos taip ir nepavyko nueiti – šie atsipūtę liurbiai labiausiai už viską mėgsta dėlioti raštelius ant lango apie tai, kodėl jie nedirba. Tai kas nors serga. Tai šiaip nedirbsime. Tai visam mėnesiui mūsų nebus.

Sakė, birželį nedirbs. Šiandien liepos 5 d., bet nedirba ir toliau. Kada dirbs? Velniai žino. Bet kam dirbti, kai Facebook profilyje gerbėjai rašo tokius komentarus: „Mielieji, vaikučių belaukiantys ir dažais kvepiantys, Piccoliukai, pamokit rankele, ke jau atsidarysit.. bo lazanijos skonis jau ant liežuvio galiuko jaučiamas.. lb lb noriu.. ir su tais makaronų prieskoniais jau galvelę apsukot.. žodžiu.. :) šypsaus, siunčiu apkabinimus ir laukiu :) „

Pabandęs kelis kartus, numoji ranka, ir aš jau numojau ranka. Taip, aš suprantu, kai kam labai žavu, kad jie dirba ne dėl pinigų. Daug kam tikriausiai patinka ir žavi istorija, kad tai „mažas, mielas šeimos restoranėlis“. Kai ką veža jų ta istorija, kaip jie atsidarė, prisirankioję visko iš šiukšlynų, rūsių ir antresolių, ir neišleidę nė šimto litų.

Kam dirbti, kai yra tokie komentarai:

Mielieji, vaikučių belaukiantys ir dažais kvepiantys, Piccoliukai, pamokit rankele, ke jau atsidarysit.. bo lazanijos skonis jau ant liežuvio galiuko jaučiamas.. lb lb noriu.. ir su tais makaronų prieskoniais jau galvelę apsukot.. žodžiu.. :) šypsaus, siunčiu apkabinimus ir laukiu :)

Man to mielumo norisi kuo mažiau. Susikiškit sau tą mielumą ten, kur turėtų būti kanoliai. Ir jūsų pretenzingo „mažumo“ man nereikia. Kaip ir „šeimos“ – ačiū, aš turiu savo šeimą, jeigu man reikia ko nors šeimyninio, aš nusipirksiu šeimos planavimo reikmenų iš Šeimos Vaistinės, o restoranas, pageidaučiau, kad duotų valgyti.

Man norisi restorano, kuris būna atidarytas ne kada lazanjos padažas kala į smegenis šeimininkams ir jie pagaliau pabunda iš savo atsipūtusio snūdulio ir, pasikasę ir pasiražę, atliūliuoja dirbti – greičiausiai tada, kai neranda po ranka pieštuko eiliniam rašteliui ant lango surašyti. Man norisi restorano, kuris gali pasikrutinti ir gauti alkoholio licenciją, kuri yra ne leidimas atominei elektrinei statyti ir gaunama lengvai.

Nes kai dirbi ne dėl pinigų, tai dirbi ir ne dėl kliento, ir iš jų tai matosi. Jie labai džiaugiasi (matyt) savo hipišku supratimu apie verslą, bet man jų tingumas yra atstumiantis ir tokio aplink norėtųsi kuo mažiau. O kai jie dar mano gatvėje, tai ir visai nesmagu. Linkiu jiems kuo greitesnio užsidarymo ir vietos išlaisvinimo kam nors, kas gali pasiūlyti klientams valgius, o ne ekshibicionistinį savo tinginystės demonstravimą.

Antroji vieta nenusipelno nė tiek aprašymo. Thierry kepyklos frančizė Pilies gatvėje jiems nepriklauso, bet daro gėdą pagrindinės kepyklos savininkui ponui Thierry. Atrodo, pelnytai – nes niekas nė velnio nepasijudina, kad taip nebūtų.

Kepykla atsidaro 7:00 ryto, bet duonos (anei bandelių, anei nieko) dažnai neturi nė vienuoliktą. VIENUOLIKTĄ RYTO. Kada atveš? Mergaitė nežino. Ji nieko nežino. Džiaukitės, kai ji pasisveikina, nes dažniausiai nedaro nei tiek, nes ji pliurpia telefonu, ir atėję klientai yra ne priežastis nutraukti pokalbį. Apie tai, kad ji neturi gražos ir tada, kai yra bandelių ir duonos, aš net nekalbu.

Pilies gatvės kepyklai linkiu užsidaryti kuo greičiau, o mergaitei pardavėjai linkiu nesusirasti jokio kito darbo, arba gal dirbti kur nors, kur darbe neleidžia ne tik kalbėti – net ir telefonų pasikrauti.

Piccolo Canopi, Bernardinų g. 10, Vilnius. Facebook profilis.

Darbo laikas: skaitykit popiergalius ant lango.

Thierry kepykla, Pilies g. 49, Vilnius. 

Darbo laikas: nuo septynių, jei domina tuščios lentynos.



Diskusija
↕ Rodyti visus komentarus (66)
Tikrai 2014-05-12 17:52

nu :)

2014-03-05 15:13

Ponas Užkalni, esate arogantiškas šiknius nes skaitant jūsų pigius rašinėlius taip ir pasidaro gėda, kad esate brolis lietuvis. Šypsenos veide ir paprastumo tarp žmonių su kuriais gyvenate.

2014-05-23 14:22

Vakar buvau geriau kava, valgiau tiramisu. Viskas buvo puiku! o straipsnis staciai slykstus. Taigi zmogau yra kitur vietu, negali visos buti tinkancios tau!!!

Nuostabi vieta šeimos vakarienei 2015-01-10 13:20

„Piccolo Canopi“ buvau 3 kartus, bet reikia ateiti susitarus, pietų ir vakarienės metu.
Taip, atėjus „bet kada“ gali nieko nerasti, taip jau veikia šeimos restoranas.

Asta 2015-01-15 18:01

O jie dar dirba, nes jų FB seniai neatnaujintas?

Parašykite komentarą